Vilniaus konservatorių partijos skyrius, rugsėjo 27 dieną gavęs TS-LKD vadovybės nurodymą per dvi savaites apsispręsti, ar yra galimybė toliau bendradarbiauti su Liberalų sąjūdžiu, kuriam pateikti įtarimai politinės korupcijos byloje, matyt, tikėjosi kitokios liberalų reakcijos.
O sulaukė, sprendžiant iš jų reakcijos, akibrokšto – Vilniaus liberalai su savo vadu, tiesiogiai vilniečių rinktu meru Remigijumi Šimašiumi priešaky ilgai nedelsė ir pirmadienį, sušaukę neeilinį miesto tarybos posėdį, paskelbė, jog konservatoriai šalinami iš valdančiosios koalicijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
Tiesos.lt primena: Vilniaus valdančiąją koaliciją sudarė penkių partijų atstovai: Lietuvos liberalų sąjūdis (15 mandatų), TS-LKD (8 mandatai), Lietuvos socialdemokratų partija (4 mandatai), politinė partija „Lietuvos sąrašas“ (4 mandatai) ir (iki šiol neapsisprendusi) partija „Tvarka ir teisingumas“ (3 mandatai).
Apie tai, kad nutraukiama valdančioji koalicija su konservatoriais, R. Šimašius paskelbė savo veidaknygės paskyroje pareiškęs, kad valdantiesiems ne pakeliui su tais, kurie „buksuoja“, kurie „nesuspėja su liberalų pasiūlytu tempu“ ir dar „pakaišioja pagalius į ratus neretai savivaldybės darbą paversdami farsu“.
Remigijus Šimašius. Apie labai svarbius pokyčius Vilniaus miesto savivaldybėje
Šiandien Vilniui yra svarbi diena – jaučiame, kad baigėsi vienas etapas, kada sostinės bankrotu gąsdinančios skolos suvaldytos, kada miestui nuostolį nešusios savivaldybės įmonės pradėjo jam uždirbinėti, kada mano duotų rinkiminių pažadų įgyvendinimas pasiekė finišo tiesiąją.
Todėl šį – Vilniaus problemų pažabojimo – etapą noriu užbaigti. Laikas sostinei įjungti aukštesnę pavarą, kurti tolimesnę ateitį ir ambiciją. Jau anksčiau rašiau, kad Vilnius iš Pelenės per pastaruosius dvejus metus virsta geidžiama princese, todėl ir norai bei tikslai jau kiti. O per kitus pusantrų metų mes tai įrodysime.
Tam būtina komanda, kuri nebuksuoja, kuri suspėja su liberalų pasiūlytu tempu. Jau kuris laikas Vilniaus valdančiojoje koalicijoje esanti konservatorių frakcija su tokiu tempu nespėja arba nenori spėti. Ir dar pakaišioja pagalius į ratus, neretai savivaldybės darbą paversdami farsu. Todėl Vilniaus liberalai šiandien nusprendė atsisakyti tokio bendradarbiavimo su šia frakcija. Tikriausiai tai nėra staigmena stebėjusiems Vilniaus savivaldybės tarybos darbą iš arti – su konservatoriais judėjimas pirmyn tapo panašus į plaukimą laivu išmetus inkarą.
Skirtis su idėjiškai artima partija Lietuvoje visada sunku, tačiau šiuo metu kito pasirinkimo neturiu. Nuoširdus ačiū konservatoriams už dviejų metų bendradarbiavimą. Suprantu, kad buvo visko, tačiau šiandien belieka garsiai tik patvirtinti tai, kas faktiškai partnerių veiksmų dėka jau įvyko prieš kurį laiką – ir tai darau be pykčio ar nuoskaudų.
Vilniaus ateitį turi kurti konkretūs, bet ambicingi tikslai, pasvertos priemonės ir didelis darbų tempas. Stagnuoti neturime laiko – ir Lietuva, ir Vilnius sovietinės okupacijos „dėka“ prarado pusšimtį metų, todėl, nors ir esame keliskart mažesni, mūsų pokyčių tempas turi būti bent dukart didesnis nei Paryžiaus, Romos ar Berlyno.
Todėl vietoje kelių naujų vietų darželiuose kasmet jų sukuriame tūkstančius. Šilumos ir vandens kainas mažiname ne centais, bet eurais. Vilniaus skolą sumažinome ne tūkstančiais, o 105 mln. eurų (ar pastaruoju metu matėte kažkada taip įprastas antraštes apie bankrutuojantį Vilnių?). Kelius ir dviračių takus turime kloti dešimtimis kilometrų. Vietoje penkių naujų apšvietimo stulpų atnaujinsime visą miesto apšvietimą. Gyvenamąją aplinką keisime ne simboliškai pašluodami kiemus, bet paskirdami 100 mln. eurų jų sutvarkymui su pačių miestiečių fantazijos pagalba. Niekada neturėjau tikslo, kad savivaldybės įmonės dirbtų „ant nulio“ – jos privalo dirbti pelningai, ir tai jau daro. Galėjome atnaujinti 25 autobusus ir džiaugtis tuo, tačiau į Vilnių atvešime 250 naujų autobusų. Ir tai tik dalis darbų, kurių oponentai nenori matyti arba nespėja su pokyčiais.
Kviečiu į Vilniaus koaliciją visus tuos, kam pakeliui toks požiūris ir tempas. Visi, mokantys elementarią matematiką, supranta, kad daugumai Vilniuje sudaryti reikia mažiausiai trijų ar keturių frakcijų, todėl jau pradėjome pokalbius beveik su visomis frakcijomis (taip, yra ir tokių, kurių kviestis neketiname, nes kardinaliai skiriasi mūsų požiūris į Vilnių ir atsakomybę).
Neeilinis Vilniaus miesto tarybos posėdis – jau kitą savaitę. Esu tikras, kad iki to laiko jau turėsime naują, efektyvią koaliciją. O Vilniaus ambicija ir nauji mano veiklos tikslai jau rengiami, ir juos pristatysiu spalio mėnesį.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys, tuoj bus buvęs Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas ėmė graudintis – taip pat veidaknygėje: girdi, bandę tiesti liberalams pagalbos ranką, o šie, nedėkingieji, ją atstūmę, konservatorių „principingą poziciją“ pavadinę „nestabilumo kurstymu“… Ir smagintis: dabar liberalai smuks dar žemiau – turės susidėti su „V. Tomaševskio lenkų ir rusų koalicija, arba dar ir teisiama Tvarkos ir teisingumo partija“.
Valdas Benkunskas: „Matyt, liberalams Tėvynės Sąjungos keliami skaidrumo reikalavimai jau kurį laiką kėlė daug nepatogumo“
Remigijus Šimašius nusprendė sugriauti valdančiąją koaliciją Vilniuje. Matyt, liberalams Tėvynės Sąjungos keliami skaidrumo reikalavimai jau kurį laiką kėlė daug nepatogumo. Pirmuoju konflikto židiniu tapo visiems gerai žinoma istorija dėl autobusų pirkimo, kai nesutikome, jog už autobusus vilniečiai smarkiai permokėtų. Reikalavome skaidraus ir sąžiningo konkurso. Tokių pat aukštų skaidrumo reikalavimų principingai laikėmės ir po Liberalų sąjūdžiui pareikštų įtarimų. Todėl trintis koalicijoje ir prasidėjo.
Jausdami atsakomybę už Vilnių, neskubėjome trenkti durimis ir bandėme išgirsti liberalų tikinimus, kad jų korupcijos byla niekaip nėra susijusi su Vilniumi, mero rinkimų kampanija ir veikla savivaldybėje. Bet mūsų vidiniai svarstymai ir principinga pozicija liberalų buvo įvertinti kaip nestabilumo kurstymas. Neįtikėtina.
Kas toliau? Vienintelė galima koalicija be TS-LKD – liberalai turės susitarti su V. Tomaševskio lenkų ir rusų koalicija, arba dar ir teisiama Tvarkos ir teisingumo partija. Smagu?
Kitas Vilniaus mero pavaduotojas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, komentuodamas žiniasklaidai tokią pirmadienio Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdžio baigtį, pabrėžė, jog tokia liberalų ir konservatorių konflikto baigtis buvo labai tikėtina, mat konservatorių lyderio kritika jau seniai buvusi nebekonstruktyvi.
Pasak jo, socialdemokratai iš koalicijos pasitrauktų, jei sužinotų, kad teisėsaugos pareikšti įtarimai Liberalų sąjūdžiui susiję ir su jų veikla Vilniaus miesto valdžioje.
Darius Kuolys, partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas ir tarybos narys, savo veidaknygėje pasišaipęs iš savo pareigos neatliekančio portalo vilnius.lt, patikino, jog „Lietuvos sąrašo“ atstovai padarė viską, kad ši „koalicija išliktų“, mat „geresnės politinės alternatyvos miestas šiuo metu tiesiog neturi“.
Darius Kuolys: „Buvome už tai, kad nesielgtume kaip saviveiklinis provincijos skudutininkų ansamblis“
Šiandien Vilniaus tarybos liberalų frakcija pareiškė nutraukianti ryšius su koalicijos partneriais konservatoriais ir performuojanti valdančią koaliciją. Vilniaus lėšomis išlaikomas ir vilniečius informuoti turintis portalas www.vilnius.lt apie tai – nė žodžio. Pagrindinė žinia vilniečiams – „jaukesnės Justiniškės“. Kaip „Gulbių ežeras“ per sovietinę TV, mirus TSKP CK sekretoriui.
Dieną paskambino Jūratė Damulytė iš BNS, paklausė, kaip vertinu tokį liberalų žingsnį. Atsakiau, kad labai neigiamai, nes jis yra žalingas miestui, nes tai galimas posūkis į tokią padėtį, kurioje Vilnius jau yra buvęs iki paskutinių savivaldos rinkimų.
Lietuvos Sąrašo frakcija darė viską, kad buvusi Vilniaus koalicija išliktų. Manėme ir manome, kad geresnės politinės alternatyvos miestas šiuo metu tiesiog neturi. Kaip koalicijos partneriai, buvome už tai, kad liberalai ir konservatoriai dėl bendrų miesto reikalų tartųsi, kad kartu ieškotume sprendimų, o nesielgtume kaip saviveiklinis provincijos skudutininkų ansamblis.
Liutauras Stoškus, visuomenininkas, išrinktas pagal partijos „Lietuvos sąrašas“ sąrašą, veidaknygėje konstatavęs, kad „liūdna nebuvo“, pripažino ir tai, jog „nesutarimų yra, bet ne dėl idėjų“.
Liutauras Stoškus: „Koalicija, kaip skirtingų nuomonių tarp partnerių suderinimo mechanizmas, praktiškai nelabai ir funkcionavo“
Panašu, kad eilinį kartą asmeninės-partinės ambicijos yra didesnės ir svarbesnės negu miesto reikalai. Nes tie nesutarimai, deja, yra ne dėl idėjų.
Netaikau to vien liberalams. Mes, Lietuvos Sąrašo frakcija, kiek galėdami bandėme amortizuoti nuolat kylančias įtampas tarp dviejų didžiausių koalicijos partnerių ir raginome ne „muskulus“ rodyti, o drauge ieškoti galimų kompromisinių sprendimų. Na, bet panašu, kad tos abi partijos turi savo veikimo būdus ir labai daug nuoskaudų viena kitos atžvilgiu, todėl bendras veikimas bent jau tam kartui Vilniuje pasiekė savo pabaigą. Kita vertus, koalicija, kaip skirtingų nuomonių tarp partnerių suderinimo mechanizmas, praktiškai nelabai ir funkcionavo.
Tiek liberalai, tiek konservatoriai pateikdavo įdomių siurprizų. Vieną kartą, liberalai, žiūrėk, beatsukinėja jau pabaigtą mokyklų pertvarką motyvuodami geopolitikos iššūkiais, kitą kartą konservatoriai sugalvoja milijoną sporto klubams ar bažnyčiai mestelti.
Tad liūdna nebuvo.
Dabar, likus pusantrų metų iki šios Tarybos kadencijos pabaigos, naujų koalicijų kūrimas dėl nesusikalbėjimo yra ganėtinai keistas reikalas. Vienas dalykas, kad nė vienas iš buvusiųjų koalicijos partnerių neatsisako koalicijos programos, o tai reiškia, kad net ir nebūdami koalicijoje iš esmės ją ir toliau turėtų įgyvendinti. O iš kitos pusės nauji koalicijos partneriai turi arba priimti ankstesnės koalicijos programą, arba ją koreguoti sau svarbiomis nuostatomis.
Jei bus tęsiama ankstesnė programa, tai Lietuvos Sąrašo frakcija ir toliau ją rems, nežiūrint ar formaliai bus koalicijoje ar nebus. Jei bus koreguojama, tai akivaizdu, kad mūsų frakcijos pozicija priklausys nuo, kokios nuostatos joje atsiras.
Bet kokiu atveju, mūsų koaliciją sudarė keturios frakcijos, jei neskaitysime neapsisprendusių TT. Todėl koalicijos likimas ir turėtų būti sprendžiamas visų keturių frakcijų drauge. Todėl toks vienašališkas veiksmas yra labai nekorektiškas kitų frakcijų atžvilgiu.