Sugrąžinkime Lietuvai svajonę – prof. Vytauto Radžvilo baigiamoji kalba „Nacionalinio susivienijimo“ steigiamajame suvažiavime

2020 m. kovo 7 d.

Tos žemės vardas – Lietuva – užvaldė mano protą ir jausmus.
Aš trokštu jums atskleisti ją.
Ateikit! Dvasioje nuvesiu jus į svečią kraštą, ūkanotą, glūdų, šnarantį…
Suvasnokime sparnais – aure, jau skrendame per šalį,
kur kiekvienas daiktas turi blausią atminimų spalvą.

Apgaubia mus vandens lelijų kvapas, plėkstančių miškų garai…
Tai Lietuva, la Lituanie, Gedimino ir Jogailos žemė.
Atsiveria mums susimąsčiusi šalis, kurios vėsi, dulsva
padangė turi visą pirmapradės giminės gaivumą. Ji
nepažįsta prabangos liūdnos – subręsti.

Tai yra poeto, mistiko ir diplomato Oskaro Milašiaus žodžiai apie Lietuvą. Juos neatsitiktinai pasirinkau šiai baigiamajai kalbai. Nes būtent čia, šituose žodžiuose, glūdi atsakymas, ko šiandien mums labiausiai reikia ir kas yra tikrasis mūsų jėgų, ištvermės ir vilties šaltinis. Jis rašo apie Lietuvą. Lietuvą, kuri yra jo svajonėse. Mums šiandien, kaip ir visais laikais, labiausiai reikia svajonės. Taip yra todėl, kad kilni svajonė, kurią įkvepia meilė, galiausiai pagimdo viziją, kuri savo ruoštu yra ilgesio šaltinis. O ilgesys yra jėga, kuri suteikia valios ir ryžto padaryti iš pirmo žvilgsnio neįmanomus ar net antžmogiškus darbus.

Šitas svajotojas Versalio konferencijoje didvyriškai ir sėkmingai kovojo už tai, kad Lietuva būtų pripažinta.

Vieną kartą turime įsisąmoninti, kad Lietuvą pirmą kartą sukūrė pirmiausiai svajotojai. Tie basi savanoriai, kurie be ginklo kovėsi su visais tais, kurie norėjo pasmaugti Lietuvos respubliką, jie kovojo dėl svajonės. Ir šita svajonė vedė Lietuvą beveik 20 metų, įkvėpė jėgų padaryti neįtikėtinus darbus. Ji privertė Darių ir Girėną savo testamente rašyti, kad „Lietuva laukia iš savo sūnų dar drąsesnių žygių”. Bet svajonė ir gelbsti.

Ieškojau tėviškės tamsioj nakty, it kapas:
– Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva?
Ar plaka dar skausme širdis sukepus,
ar tu gyva, ar negyva?

Iškėliau, šaukdamas, rankas į dangų juodą:
– Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva?
Ir kai parpuoliau, bėgdamas per gruodą,
atsakė man: – Aš čia – gyva.

Kaip skausmo ašaros, mirgėjo žiburėliai…
– Ar tu tenai, ar tu ten, Lietuva?
Ir iš tamsos, ir iš nakties, ir iš šešėlių
atsiliepė: – Aš čia – gyva.

Tai neapsakomos svarbos žodžiai. Jie primena, kas nutiko ir kaip Lietuvą gelbėjo svajonė. Tie, kuriems Lietuva nebuvo svajonė, užmiršo Lietuvos respubliką tą baisią 1940 metų birželio dieną. Jie nuėjo tarnauti svetimiems ir uoliai šitą Lietuvą naikino. Ir būtent tie, kuriems Lietuva buvo svajonė, jie sugebėjo įžvelgti, kad ji gyva, nors kartais atrodė, kad ji iš tiesų yra „kape palaidota“.

Ir šiandien mes gyvename istoriniu laikotarpiu, kai baigėsi vadinamõsios banaliõs kasdieninės politikos laikas. Pasaulio istorija rodo, kad kai būna ramūs, taikūs, daugeliu atžvilgiu be galo nuostabūs ir žavingi laikotarpiai, jų metu verda kasdieninis gyvenimas, bet jis iš karto atrodo aiškus, suprantamas, numatomas. Tačiau reguliariai kiekvieną žemyną ir valstybę užklumpa laikas, kai tai, kas dar vakar atrodė nepajudinamai tikra, staiga susvyruoja ir pradeda byrėti. Daugelis iš mūsų esame panašaus sukrėtimo liudininkai.

Šiandien mes gyvename panašaus sukrėtimo išvakarėse. Ir noriu pasakyti, kad išliks tie, kurie supras, kad kai nebeveikia įprastos, dažnai nuvalkiotos mąstymo schemos, vaizdiniai, išgelbėti gali tik visiškai nauja vizija. Reikia iš naujo pasižiūrėti į savo nueitą kelią, dabartinę padėtį, vietą pasaulyje, bet norint juos įsivaizduoti, reikia matyti ateitį. O ateitį mato tik tie, kas svajoja.

Dėstydamas filosofiją studentams dažnai pasakoju vieną viduramžių legendą. Kai buvo statoma Šartro katedra, trys žmonės karučiais vežiojo akmenis į statybos vietą. Jų paklausė, ką jūs čia veikiate. Vienas atsakė, kad „kaip nelaimingas vergas plušu šitoje statyboje“. Kitas atsakė, „dirbu statybininku, kad išmaitinčiau save ir šeimą“. O trečias atsakė: „statau katedrą“. Visada užduodu klausimą, ar šitie žmonės dirba tą patį darbą. Taip, linksmą klausimą, kuris dažnai sukelia nemenkos sumaišties. Vieni mano, kad tą patį, kiti, kad skirtingą. Bet šiaip ar taip, išsiaiškinam, kad vis dėlto ne. Kodėl „ne“? – Todėl, kad jeigu pasaulyje nebūtų svajojančių žmonių, kurių vizijose iškiltų skriejanti į dangų katedra, žemėje galėtų būti milijardai akmenų, bet jie ir bus tik beformės akmenų krūvos. Tam, kad atsirastų katedra, reikia, kad rastųsi tie, kurių vaizduotėje iškyla jos vizija.

Tai štai, Lietuvos padėtis ir ne tik Lietuvos padėtis, yra tokia sunki, pavojinga, kelianti nerimą, todėl, kad nebėra katedros statytojų. Kad yra tiktai kaip vergai tampantys akmenis į statybos vietą arba geriausiu atveju užsidirbantys duoną, kartais ir labai sočiai. Todėl, jeigu mes – Europa – dėl ko nors žūsime, tai ne dėl duonos stokos. Žūti galime tik dėl vienintelio dalyko – tikslo ir prasmės pojūčio nebūvimo.

Tam, kad galėtum eiti į priekį, turi žinoti, ką darai, ir apskritai, kam gyveni. Kai šiandien pristatydamas programą kalbėjau, kad viena iš liūdniausių mus ištikusios krizės apraiškų yra idėjų stoka, kaip tik ir norėjau pasakyti, kad nebėra svajonės, kad gyvename pasaulyje, kur atrodo, kad jau visos mintys pasakytos. Pasaulyje, kuriame nėra ko daugiau siekti, išskyrus saugumą ir gerovę. Tie dalykai yra nepaprastai svarbūs, bet reikia suprasti, kas iš tikrųjų už jų slypi.

Gerovės, suprantamos kaip sotumas ir saugumo, trokšta net ameba, kiekvienas net menkiausias gyvūnėlis. Mes darome didžiulę klaidą pernelyg sureikšmindami, tiksliau suabsoliutindami tuos svarbius dalykus, kurie niekada neturi būti absoliutūs. Todėl galima, kaip kartais būdavo sakoma ir okupacijos laikais, ir šiandien, dirbti Lietuvai. Bet bėda ta, kad tuose darbuose Lietuvos nėra. Gali tiesti kelius, statyti namus, auginti duoną, bet visa tai galima daryti ir būnant galingos, tave pavergusios imperijos belaisviu. Dirbti savo kasdieninį darbą nepakanka. Reikia konteksto, perspektyvos ir vizijos, kurie jį įprasmina. Štai kodėl manau, kad Oskaras Milašius labai tiksliai įvardijo, kas yra ta svajonių kelrodė žvaigždė. Ne šiaip Lietuva. Ji vadinasi – Tėvynė. Tėvynė yra tai, iš ko mes ateiname ir kur galiausiai visi sugrįšime.

Dievas ir Tėvynė. Tie du žodžiai yra susiję neatskiriamai. Juk kalbėdami apie tai, kas mūsų laukia, mes visi žinome – tas posakis yra be galo tikslus ir iškalbingas, – kad kada nors kiekvienas iš mūsų keliausime į Tėvo namus. Tėvas ir Tėvynė. Bet turime ir kitą tėvynę, politinę tėvynę, kuri vadinasi Lietuva.

Kai kalbame apie politiką, užmirštame, tiksliau, užmiršome, kad politikoje yra be galo svarbus tinkamas valdymas. Kad politika privalo patenkinti mūsų poreikius. Bet vis dėlto tikrasis politikos pašaukimas ir tikslas yra atsakyti į amžiną klausimą – kas yra žmogus ar ką reiškia gyventi žmogiškai. Šito klausimo nebūtina kelti tiesiogiai, tiesmukai. Bet kuomet mes ginčijamės, kas yra teisinga ar neteisinga, gėris ir blogis, laisvė ar vergija, ką iš tikrųjų šiais klausimais pasakome? Mes pasakome, kad esame žmonės, turintys laisvą valią ir privalome pasirinkti.

Bet tą akimirką, kai mes pasirenkame tai, kas neteisinga, bloga, tai, iš ko nešvyti Laisvė, tuo mes iš tikrųjų iškrentame iš žmogiškumo. Politika gali būti ir išsižmoginimo vieta, bet politika gali būti ir savęs įžmoginimo vieta. Štai kodėl mums reikalinga valstybė. Todėl, kad valstybė pirmiausiai yra viešoji erdvė, kurioje mes turime susitarti, ką reiškia būti kartu ir svarbiausia – žmogiškai.

Ne veltui Justinas Marcinkevičius sakė, kad Lietuvą reikia lipdyti be paliovos. Bet šitas lipdymas, ką ir norėjau pasakyti šia kalba, nėra rutiniškų darbų darymas, naiviai įsivaizduojant, kad jau atlikai pareigą. Ką reiškia tai, kad dar būdami šitame pasaulyje, mes vis dėlto norime elgtis kaip žmonės ir kaip krikščionys? Kiekvienas mūsų poelgis, iš kurio švyti artimo meilė, teisingumas, kitos dorybės. Kas tai yra? Jeigu ne būsimųjų Tėvo namų be galo netobulas provaizdis čia, jau šitoje žemėje.

Lygiai taip pat yra, kai kalbame apie Lietuvą, apie savo Valstybę. Kodėl mes sakome, kad mums reikia teisingumo? Argi tik tam, kad teisingai padalintume duoną? Nors ir svarbu, kad jos užtektų visiems. Kas yra Valstybė? Valstybė, be jokios abejonės, yra politinis kūnas. Valstybė yra žmonių bendruomenė, kuri privalo stengtis tarpusavyje sugyventi ir savo gyvenimą sutvarkyti taip, kad nepuldamas
į jokius lygiavos ir panašius kraštutinumus kiekvienas šito kūno narys žinotų ir visada būtų tikras, kad čia jis yra svarbus, yra reikalingas, prireikus jis bus gerbiamas, saugomas ir galiausiai mylimas.

Kodėl taip griežtai teko per šitą pristatymą (ir tai atsispindėjo mūsų rezoliucijoje), pasmerkti „Globalios Lietuvos“ strategiją ir ją grindžiančią ideologiją? Todėl, kad šita strategija savaime griauna Lietuvą kaip Tėvynę arba kaip mūsų namus.

Štai kodėl šiandien pagrindinis ir kartu sunkiausiai įgyvendinamas mūsų uždavinys yra suprasti, kad primityviai suvokiamos pragmatiškos politikos laikas baigėsi. Šiandien atėjo laikas tų, kurie suvokdami, kad šita mūsų Lietuva niekada nebus tobula, vis dėlto ją kurs įsivaizduodami pilietinį kūną, kuris bus toks, kaip jį netobulai mėginau apibūdinti. Tai bus visuma, kurioje kiekvienas ras savo vietą. Be abejo, tokia visuma gali egzistuoti irgi tik kaip svajonė mūsų vaizduotėje. Bet jeigu mes mėginsime tokią Lietuvą kurti, aš manau, kad ji vis dėlto bus paženklinta tuo pačiu amžinybės ženklu.

Tuo ir baigiu. Mūsų misija ne šiaip atnaujinti Lietuvą, įgyvendinti pertvarką, mūsų misija – Lietuvai sugrąžinti svajonę, ilgesį, meilę, o tuo pačiu – norą ir valią gyventi.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
33 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS

(Pirminio pavidalo) konstitucija – Tautos svajonių sąrašas.

Taip

Ar ,,Nacionalinio susivienijimo” partijos vadovybė su prof.V.Radžvila priešaky dalyvavo Kovo 11d.Vilniuje pavakare vykusiose tautinėse-patriotinėse eitynėse ,,Tautos jėga-vienybėje” ?

>9:28

Nemanau, kad būtų dalyvavę Songailos, Puteikio ir Venckienės renginyje. Net Songailos sukurtas LYČ vargu ar dalyvavo.

Ignas

Ačiū Vytautui Radžvilui už puikią kalbą.
Iš tikrųjų, tik kai žmogus suranda kilnią moralinę svajonę, jis nustoja šliaužiojęs purvina žeme ir tampa pilnaverčiu žmogumi. Šių dienų lietuviui ta svajonė pirmiausiai turėtų būti tautinė ir dora nepriklausoma Lietuva.

asd

Aš taip pat labai abejoju, kad V.Ražvilo komanda būtų dalyvavusi toje margoje tautinėje eitynėje, kurioje dalyvavo daugiaveidžiai N. Puteikis su A. Juozaičiu ir netgi murzininkai. Be to, matėsi juoda „Totenkopf“ (tiesa, neišskleista, bet suvyniota) vėliava ir kai kurie ne visai aiškūs šūkiai, užrašyti ant plakatų, kurių tikrąją prasmę galima sužinoti tik išgirdus papildomus paaiškinimus (tačiau, deja, paaiškinimų nedaug kas klausosi). Politika – reikalas rimtas, todėl manau, kad būtų geriau tokius šūkius pakeisti į vienareikšmiškus.

Tik

Nesimėtykit skambiomis frazėmis. Toks vaizdas, kad naujos partijos kuriamos su tikslu išsklaidyti antikonservatorinius balsus. Negalit susivienyti, eikit ant pečiaus, senoliai. Išmandrėjot, kai valstiečiai šiek tiek pravalė dumblą, kur buvote visus tuos metus?

to Taip

Ne, Nacionalinis susivienijimas eitynėse nedalyvavo, nebent kas iš narių buvo prisijungęs savo nuožiūra.

ah1

pasirinkta laisva rinkos ekonomika, paprastai sakant pasirinkta pelnas ir laisvos ekonomikos dėsniai išliks tie patys, nesvarbu kas ką bepliurptų. Programa didinti mokesčius vardan realiai nemokančių mokesčių algų didinimo nežavi nė biskio.

komunistams netinka Lietuva

antitarybininkai kalbėjo apie Lietuvą
—–
kas norėjo gero gyvenimo/karjeros/nebaudžiamumo stengėsi nekalbėti lietuviškai ir propagavo tautų draugystę
——-
niekas nepasikeitė – kolaborantai išliko valdžioje

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS

Tautos svajonių partija bus ta, kuri:
– pasmerks Tautos budelius Lkp komunistus bei išjungs tokius (iš politikos);
– paleis antikonstitucinį seimą (nes seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucija, sąrašinių negali būti seime);
– paskelbs įpatingąją padėtį, visiškai sunaikinto Lietuvos ūkio tvarkymui (susigrąžinant litą, …);
– užsiims Putino vadovaujamos okupantų gaujos išprašymu (išvedimu) iš Karaliaučiaus (Tvangstės) krašto bei užsiims šio baltų krašto prijungimu prie baltų Lietuvos.
_____________________
Steigiamajame suvažiavime, Vytautas Radžvilas sakė, kad leis būti Putino okupantams Martyno Mažvydo (Kristijono Donelaičio, …) gimtinėje. Bijo Putino okupantų. L blogai

štaziui ir jo šeimininkams

Didžiuojamės,kad esame lietuviai,baltaodžiai, Kad mes-savoj Tėvynėj,kad mes-šviesių akių, Kad nesame beždžionžmogiai,atvykę imigrantai. Laukiniai ten iš džiunglių ar Azijos šalių. Ar reikia mums šios unijos-ES-žečpospolitos, Kurios kolaborantams lietuviai-ne tauta, O tik rinkėjai,runkeliai,nacistai,duoklininkai, Kuriuos pakeisti galima beždžionžmogių banda? Atlaisvint savo šalį tų kolonistų ordoms, Ir algomis, ir kainomis čia verčia lietuvius. Biudžeto parazitai vis rydami kartoja- „Jei jūs mums nevergausit,mes rasime kitus!” O baudos už „atvykę į Europą”?! Gal mes pas negrus nesame svečiai? Ar mes jau esam čia ne šeimininkai? Ar Lietuva-beždžionžmogiams namai? Ne konkurentų ar draugų mūs banditėliams reikia, Jiems reikia mūsų darbo,ir turto ir balsų; Kad dirbtume elitikams,tarnautume bajorams- Juk pilna dar pasauly nemokamų darbų. Turėtume nuliūdint čia Briuselio kopūstus, Žvaigždėtus,mėnulėtus sektantus iš rytų- Gyvensime ir mirsime laisvoje Lietuvoje,… Skaityti daugiau »

Pilnatis

Skatina pasivadinusiam Jungtinėmis Lietuviškomis pajėgomis, didžiai fantazijai.

Dėl pavadinimo

Geros ir gražios mintys, netrafaretiški žodžiai,gera programa, bet pavadinimas „Nacionalinis susivien ijimas” disonuoja su esme. Nacionalinis susivienijimas būtų, jei susivienytų visos antisisteminės jėgos. To nėra. Ir, atrodo, nebus.Nebus, nes nebus peržengtos, kaip įprasta, ambicijos, tikri ar įsivaizduojami skirtumai net nepabandžius juos derinti, aptarti, šalinti, tiesiog bandyti tą daryti. Kaip to pasekmė – nebus rinkėjų mobilizavimo, taigi ir laukiamo rezultato. Norėčiau klysti, bet …

Koronovirusas

atskleidė gilesnę tiesą.Kodėl mes negalime uždaryti sienų ,kaip Izraelis,nes neturime stiprios ekonomikos.Labai priklausomi nuo užsienio.Taip neturi būti,-ši pamoka moko,kad būtina turėti ekonomiką,kuri padeda apsirūpinti bazniais ir daugiau dalykais.Tik taip būsime saugūs.

korano virusas ir karantinas

pats metas įsileisti Europon milijonus „pabėgėlių” kuriems dzin visi karantinai ir higiena

Svajoklis

man patiko .

Egidijus

Lenkiu galvą. Tikro politiko kalba be lapelių ir tarnų parašyto teksto. Įdėmiai žiūrėjau – skaitytos tik eilės, matyt, bijant suklysti.
Tai yra lygus, kuris ne kiekvienam pasiekiamas.

Egidijus

Klaida, turi būt „lygis”…

Al.

Besišypsantis Radžvilas atrodo geriau nei kalbantis nuo kalno lyg guru. Prakalba patiko. Bet dabar jau pradėjus eiti politiniu keliu, reiks ir konkretikos – kažko panašaus į šešėlinę vyriausybę, su nuolatiniu dabartinės valdžios veiksmų vertinimu ir gyvu alternatyvų svarstymu. Reikia sukurti gyvą forumą.

Alui

Teisingai, bet va, bėda- ta kompanija tik diagnozėms gabūs.
Sukurti konceptualų planą, sistemiškai suplanuoti planus – tam gebėjimų neturi, o vien kilniomis teorijomis pagardintų padrikų gairių nepakaks.
Ką jau kalbėti apie plataus mąsto diskusijų forumą.
Publika tokia kuri linkusi „virti savo sultyse”. Tartis su neturinčiais daktarinių laipsnių nepratę. Nelygis.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS

NS valdybos narys – Gaudentas Aukštikalnis yra l klastingo ir pavojingo Tautos bei Lietuvos priešo Vytauto Landsbergio padlaižys, pavadinęs jį prezidentu. Tai – NS žlugimo pradžia, kai buvo neįvertinta net pastaba, kai tokių gali būti NS ir dar daugiau.
________________________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį
režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, visokių liberalkomunistų bei panašių.
2020 kovo 13

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS

(pataisyta)
Tautos svajonių partija bus ta, kuri:
– pasmerks Tautos budelius Lkp komunistus bei išjungs tokius (iš politikos);
– paleis antikonstitucinį seimą (nes seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucija, sąrašinių negali būti seime);
– paskelbs ypatingąją padėtį, visiškai sunaikinto Lietuvos ūkio tvarkymui (susigrąžinant litą, …);
– užsiims Putino vadovaujamos okupantų gaujos išprašymu (išvedimu) iš Karaliaučiaus (Tvangstės) krašto bei užsiims šio baltų krašto prijungimu prie baltų Lietuvos.
_____________________
Steigiamajame suvažiavime, Vytautas Radžvilas sakė, kad leis būti Putino okupantams Martyno Mažvydo (Kristijono Donelaičio, …) gimtinėje. Bijo Putino okupantų. L blogai

Deja...

Suvokiant NS realias komunikacines galimybes, ypač kai toks „svetys” už vartų, labiau nei aišku, kokios pergalės galima tikėtis.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS

(žinia)
Gaudentas Aukštikalnis marksizmo leninizmo dėstytoją Vytautą Landsbergį pavadina prezidentu
va čia (nuo 1:11:00)
https://www.youtube.com/watch?v=QNvXkWI2nA0

Kis

jeigu labai ir dar labiau panorejus,sutelkus i bendra kova visus geranoriskai nusiteikusius zmones,galima kazka nuveikti ,nes siandienai pas jus yra tik geri norai,o galimybes beveik nulines,valstybe uzvaldyta vieno kuproto zmogelio,kuris gerai vaidino ir vaidina angela,bet ragu ir uodegos jau nebepaslepti.Viena ranka gina pasipiktines tremtinius ir partizanus,o kita ranka glosto KGB veikejus,kuriais gan profesoriskai jais manipuliuoja,tai labai blogas zmogus Lietuvai ir jos gyvenantiems zmonems.

stasys

Kis norėtu kad ji pakviestu į partija raudonu kilimu ir dar orkestru pagriežtu pergalės himną ..kad toje partijoje netruktu geranoriškai nusiteikusiu ‘kvaileliu’ kurie kvailai šypsodamiesi dargi neuždavinėtu kvailus klausimus . Jei jau nutarėme kad valstybė užvaldyta ‘kuproto žmogelio’ ..neatsirastu ir tokiu kurie sugalvotu anam kuprą tiesinti . Taip kad V.Radvilas visai ne nuo to pradeda , reikia kelti klausima kaip suvaldyti tuos KGB cerberius ir gelbėti blogai gyvenančius Lietuvos gyventojus .

Protinkim NS šulus, kol nevėlu...:):)

Vėl atkreipiu dėmesį į eilinį neadekvatų ( ne tik demokratų stovyklai, bet ir minimaliai demokratų sėkmei spalį) NS pirm. V. Radžvilo pavad. V. Sinicos poelgį…Visuomeniški žmonės, ar jums nekeista, kad V. S. taip ir nepatalpino info propatria.lt portale apie patriotines eitynes kovo 11 dieną? (Primenu, kad ir jo , švelniai tariant, neadekvatų džiaugsmą Panevėžyje, pakiliai pranešant, kad NS šulai 3 procentų kartelės palaikymo bei įvedimo nelaikė svarbiu klausimu….) Kaip patyręs Sąjūdžio veteranas ir nemeilikaujantis nekonformistas 🙂 :), viešai teigiu- susidaro įspūdis, kad jaunas, gabus, išprusęs, vertybiškas, bet nesavikritiškas politikas demontratyviai stengiasi, kad patyrę visuomenininkai jo pavardę rinkimų sąraše mestų velniop iš geriausiųjų penketuko sąrašo rinkimų biuletenyje…Niekada nebalsuosiu už žmones, kurie ne tik neprisideda prie ONS oponentų stovyklos telkimo, bet demonstratyviai… Skaityti daugiau »

Al.

Jei NS sugebėtų sukurti tokį internetinį forumą, kad bet kas, rimčiau besidomintis viešaisiais reikalais, dieną pradėtų atsiversdamas ir forumo puslapį, tada gal būtų verti dalyvauti šalies valdyme. Dalyvavimas eisenose ir apeigose nueitų į antrą vietą.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS

Milijonas (pusė visų!) darbininkų išvaryta iš Lietuvos (taikos metu!).
NS turi žinoti atsakymus į tokius klausimus:
1. Kokiomis priemonėmis 30 metų buvo varoma Tauta iš namų?
2. Kaip tas kenksmingas priemones pakeisi naudingomis, kurios padėtų sukurti tinkamas sąlygas Tautos grįžimui į Lietuvą bei laimingam gyvenimui?
Jei NS ne(su)žinos atsakymų į šiuos du klausimus, NS bus pasmerkta žlugti.
__________________________________________________________________________
Kada neišjungtų komunistų užvaldytos Lrt apgultis iki pergalingo susigrąžinimo?
Reikia vado žodžio.

Anupras

1989-ųjų metų Persitvarkymo sąjūdis… Kiek į jo vadovybę sovietinis saugumas inspiravo savo agentų, tebelieka paslaptimi. Manau, kad aišku aišku tik viena: nors reformatoriškas kompartijos sparnas atvirai nesipriešino demokratinėms permainoms, tačiau valdžią stengėsi išlaikyti savo rankose, tik šį kartą kaip priemonę pasitelkiant apgaulę vietoje tradicinės prievartos.
Žemiau pateikiu nuorodą, kurioje „buvusi“ komunistė (beje, buvusi Sąjūdžio aktyvistė) išreiškia savo svajonę apie Lietuvos ateitį – tiksliau, apie Lietuvos išnykimą https://www.youtube.com/watch?v=3hN4P7YpOx8

Prašalietis

Eilinis žmogelis, prieš visokius rinkimus jau 30 metų prie valdžios ėdžių mintančiųjų „politinių” veikėjų maitinamas visokiomis „nuostabiomis,atutinėmis, patriotinėmis…. viltimis” , juokiesi už pilvo susiėmęs, kai išgirsti „neeilinio” eilinio pretendento prie valdžios ėdžių eiliniams dar neišsivaikščiojusiems potencialiems „tautiškai-patriotinių” vilčių valgytojams „naujai” siūlomą „vilties sugrąžinimą”po būsimų Seimo rinkimų…. Kaip taisyklė,”šumnesnius” nesibaigiančius „vilčių dalintojus”kaip Radžvilas”, stengiasi savaip „politiškai ir patriotiškai pareguliuoti” nesibaigiantys, vietos nerandantys ir gyvenantys 1990 metų demagogų,tautinių naivuolių, liumpenų ir niekšų laikų dvasia, 30 metų neaišku iš ko mintantys „Protinkim NS šulus, kol nevėlu…:):)” tipo profesionalūs, jau seniai niekam nereikalingi „seni sąjūdžio veteranai A”.

Prašaliečiui

Prašalietis- kgbistas, geriau delfį skaityk ir lrt.

NS linkiu stiprybės

Matau po steigiamojo suvažiavimo, atsirado ir dar oi kiek atsiras provokatorių, norinčių visaip sumenkinti ar suskaldyti, nepasitikėjimo ir abejones žmonėms pasėti. Todėl NS linkiu stiprybės!

33
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top