Šiais metais minimos 30-osios Sovietų Azerbaidžane vykusių Sumgaito žudynių metinės. 1988 m. vasario 27–28 dienomis buvo nužudyta dešimtys armėnų, apie 18 000 buvo priversti palikti miestą, savo namus bei turtą, rašoma Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės pirmininko Povilo Urbšio išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Šie Sumgaito pogromai buvo nuožmus atsakas į Kalnų Karabacho nepriklausomybės judėjimo metu vykusias taikias armėnų demonstracijas dėl armėnų tautos apsisprendimo teisės.
Sovietų Sąjunga nė nebandė užkirsti kelio antiarmėniškiems pogromams Sovietų Azerbaidžane. Šis sovietų valdžios neveiksnumas privedė prie kruvinų armėnų žudynių Baku, Kirovabade bei kituose miestuose.
Karabacho apsisprendimo teisės kova virto Armėnijos kova dėl nepriklausomybės. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – 10-ojo dešimtmečio pradžioje Baltijos šalių nacionaliniai frontai, taip pat ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo glaudžiai susiję su Armėnijos nepriklausomybės kova. Nuo pat pirmųjų Karabacho nacionalinio išlaisvinimo judėjimo dienų lietuviai ir politiškai, ir morališkai palaikė Karabacho gyventojus ir jų apsisprendimo teisę.
1988 m. liepos 9 d. Vilniuje, per vieną didžiausių Lietuvos Sąjūdžio surengtų mitingų Vingio parke, į kurį buvo suvažiavę apie 100 000 žmonių, buvo priimta rezoliucija ir dėl padėties Kalnų Karabache. Joje buvo išreikštas rūpestis dėl daugelio žmonių gyvybei gresiančio pavojaus ir pabrėžta, jog norint garbingai išspręsti šį klausimą, Kalnų Karabache turi būti surengtas referendumas (ši rezoliucija paskelbta „Sąjūdžio žiniose“ 1988 m. liepos 16 d. )
1988 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (Nr. C 94/117), kurioje teigiama, jog „Sumgaito armėnų pogromai ir žiaurūs smurto veiksmai Baku mieste kelia pavojų Azerbaidžane gyvenančių armėnų saugumui“. Ir ši rezoliucija pasmerkė „smurtą, nukreiptą prieš armėnų demonstrantus Azerbaidžane“ bei palaikė „armėnų mažumos reikalavimą susivienyti su Armėnija“.
„Atkurdami Lietuvos nepriklausomybę Kalnų Karabacho apsisprendimą gyventi nepriklausomoje valstybėje suvokėme, kaip tautos egzistencinį siekį atkurti savo nepriklausomą valstybę. Dabar praėjus daugiau nei 27 metams bandoma iškreipti istorinę tiesą dirbtinai gretinant Kalnų Karabacho klausimą su Rusijos inspiruotomis Osetijos, Abchazijos ir Krymo problemomis,“ – portalui alkas.lt pakomentavo Seimo narys P. Urbšys.
Beje, ir neseniai Azerbaidžano vadovybės išreikštos teritorinės pretenzijos Armėnijai neskatina siekti pagrindinio visų derybų dalyvių tikslo, t. y. taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo grįsto tarptautiniais principais ir normomis.
„Lietuva turėtų nuosekliai laikytis pozicijos, išsakytos dar Atgimimo laikais atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę. Bet koks bandymas pasiduoti Azerbaidžano įtakai ir dėl išskaičiavimo keisti poziciją Kalnų Karabacho atžvilgiu yra ne kas kita, o išdavimas laisvės ir demokratijos vertybių, – portalui alkas.lt sakė P. Urbšys. – Sumgaito įvykiai ir Kalnų Karabachas tai priminimas mums – kas mes buvome, kas esame ir kuo galime tapti, jei dėl savo sotaus ramaus gyvenimo išduosime mūsų šalį į laisvę išvedusius Sąjūdžio idealus.“