Milda Vilikanskytė | LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“
Reaguodamas į Jungtinių Amerikos Valstijų griežtinamas sankcijas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė 755 Amerikos diplomatinių misijų darbuotojams palikti šalį. Tai yra didžiausio masto įsakymas išvykti diplomatams iš bet kokios šalies šių laikų istorijoje. Apie įtampą Amerikos ir Rusijos santykiuose bei dėl to kylančias grėsmes – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su tarptautinių santykių ekspertu Mariumi Laurinavičiumi, Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologe dr. Margarita Šešelgyte.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą, kuriuo 755 amerikiečių diplomatai, dirbantys Rusijoje, turi palikti šalį. Tai rimtas Rusijos pareiškimas, pone Laurinavičiau? Kaip į tai turėtų reaguoti Amerika?
M. Laurinavičius: Pirmiausia, tai nėra klasikinis diplomatų išsiuntimas. Tai yra netgi ne tai, ką padarė Amerika dar Obamos administracijos metu, kai išsiuntė 35. Tai yra diplomatų skaičiaus sulyginimas, kiek Rusijos diplomatų dirba Amerikoje, kad tiek pat Amerikos diplomatų dirbtų Rusijoje. Tokie dalykai yra daromi tarptautinėje praktikoje, tai nėra visiška naujiena. Dabar tai pateikta, kaip atsakomosios sankcijos Amerikai, tačiau nėra taip. Kitas dalykas, tai jų nebus 755, jų bus pora šimtų mažiau, nes dalis yra rusų darbuotojų, bet tai esmės nekeičia, nes skaičius vis tiek didelis. Tačiau dabartiniuose Amerikos ir Rusijos santykiuose tai labiausiai simbolinis atsakas, kokį Rusija galėjo pasirinkti. Visiškai nereaguoti ji negalėjo. Iš esmės tai atsakas, ne į dabartines kongreso paskelbtas sankcijas, bet į tai, kas buvo padaryta dar Obamos administracijos. Rusija ilgai į tai nereagavo.
Putinas pareiškė, kad Rusija turi „didelį priemonių rinkinį“, kuriuo galėtų atsakyti Amerikai už sankcijų sugriežtinimą. Kokios tos priemonės galėtų būti, pone Kojala? Kokius Rusijos veiksmus JAV iš tiesų pajustų?
L. Kojala: Amerikos ekonomika yra 15 kartų didesnė, nei Rusijos. Prekybiniai santykiai nėra tokie svarbūs, nes iš svarbiausių partnerių Rusija Amerikai yra 30 vietoje. Akivaizdu, kad ekonominių priemonių nėra tiek daug. Galime svarstyti tam tikrus nišinius sprendimus, pvz. Amerikos kompanijų veiklos trikdymas Rusijoje. McDonald‘s, Coca Cola ir kitos kompanijos, kurios yra seniai įsitvirtinusios Rusijoje galėtų susidurti su tam tikrais sunkumais. Mes tą jau kažkiek matėme per Ukrainos konflikto įkarštį. Bet realių svertų Rusija turi šiek tiek mažiau. Bent jau tokių, kurie atitiktų tą normą, kurią iškėlė patys Rusijos politikai, kad sankcijas pajustų Amerika, o atoveiksmis nebūtų toks didelis pačiai Rusijai.
M. Laurinavičius: Pats Putinas pasakė, kad jis pats asmeniškai yra prieš bet kokius kitus veiksmus šiuo metu. Manau, kad Rusija ir toliau bandys išnaudoti nesikeičiančią prezidento Trumpo poziciją, kad tie santykiai grįžtų į kažkokius perkrovimo ar kitus formatus, kas būtų palanku Rusijai.
Panašu, kad atsakomiesiems veiksmams prieš Ameriką ruošiasi ne tik Rusija, bet ir dalis Europos Sąjungos lyderių. Vokietijos ekonomikos ministrė šiandien prakalbo apie atitinkamą atsaką Jungtinėms Valstijoms. Pone Laurinavičiau, realu, kad JAV sankcijos Rusijai sukeltų prekybinį konfliktą ir su Europos Sąjungos bendrija?
M. Laurinavičius: Deja, jis yra realus. Pirmiausia dėl to, kad Amerika imasi arba grasina imtis įvairių veiksmų ne tik šitoje, bet ir kitose srityse. Ta pati Vokietija yra nuolat minima Trumpo, kaip neva nesąžiningai besielgianti automobilių prekybos srityje ir pan. Tai iš esmės tas prekybinis karas yra realus ir kuo daugiau tokių trikdžių bus, tuo jis bus realesnis. Tikrai pavojingas yra tai, kad Vakarų ir Rusijos santykiai gali tapti to konflikto tarp Amerikos ir Europos įkaite. Rusija tuo gali labai pasinaudoti.
Ponia Šešelgyte, labai simboliška, kad šiame kontekste, Estijoje vieši JAV viceprezidentas Mike‘as Pence‘as. Jis dar kartą išsakė paramą Baltijos valstybėms, netgi pasakė jog „JAV ir Baltijos sąjunga yra tvirta kaip geležis“. Kaip reikia suprasti tokias žinutes? Tai vienas iš atgrasymo politikos metodų ar tai iš tiesų yra didesnis dėmesys Baltijos regionui?
M. Šešelgytė: Šis vizitas buvo planuotas, jis nėra vien į Baltijos šalis, bet taip pat ir į Juodkalniją bei Gruziją. Visas tas šalis sieja tai, kad jos vienaip ar kitaip yra atakuojamos Rusijos. Estija buvo susidūrusi su kibernetinėmis atakomis, Gruzija su Rusija konfliktavo 2008 m., Juodkalnija prieš narystę NATO susidūrė su didelėmis atakomis, kai Rusija bandė pakreipti įvykių eigą kita linkme. Tai yra būdas parodyti, kad tų valstybių saugumo situacija yra padidintame pavojuje ir joms reikia paramos. Nepaisant anksčiau išsakytų Trumpo kalbų, kad NATO yra nebereikalingas, vėliau nepatvirtinimo, kad JAV yra svarbus 5 straipsnis, šitas regionas yra svarbus JAV ir JAV nepasitraukia iš šito regiono saugumo prasme. Tai yra svarbus signalas, bet to nereikėtų sieti su paskutinių savaičių ar mėnesių įvykiais, nes tai yra seniai planuotas vizitas.
Šiandien pranešta, kad JAV per rudenį vyksiančias „Zapad“ pratybas amerikiečiai Lietuvoje dislokuos dvigubai daugiau oro policijos naikintuvų, taip pat didins karių ir technikos skaičių visame Baltijos regione. Ką tai rodo? Ar tai, kad galime jaustis saugesni, ar tai, kad tos grėsmės apie kurias nemažai kalbama tampa vis realesniais scenarijais, ponia Šešelgyte?
M. Šešelgytė: Tos pratybos sukelia padidintą nesaugumo jausmą regione. Yra labai puikių pavyzdžių, kas įvyko Gruzijoje, kai vyko pratybos ir jos nesibaigė ramiai. Turint omenyje visą situaciją, Vakarų ir Rusijos santykių eskalaciją, tai tas pavojus yra dar labiau padidėjęs. Kadangi vyksta tam tikras santykių blogėjimas, tai mums reikia paramos. Tos priemonės yra labai momentinės atsakant į tai, kas susiję su pratybomis. Nors pratybos vyksta rugsėjo mėnesį, tai galima sakyti, kad tam tikri veiksmai yra prasidėję, mes matome aktyvius skraidymus virš Baltijos jūros, matome labai dideles bangas informaciniame lauke. Tai rodo, kad jau pirmi žingsniai padaryti. Ar tos priemonės išliks ir toliau, tai jau kitas klausimas, nes pasibaigus pratyboms, ko gero, vėl bus kiti sprendimai.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.