Seimo valdybos komandiruoti „valstiečių“ atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas ir Mišrios grupės narė Aušra Maldeikienė dalyvavo lapkričio 20–22 dienomis Briuselyje (Belgijos Karalystė) vykusiame Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto surengtame tarpparlamentiniame komitetų susitikime „Stambulo konvencija: kovojant su smurtu prieš moteris nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu“.
Svetainėje lrs.lt skelbiama, kad susitikime turėtų būti ne tik paminėta Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena, bet ir įvertinta, kokia yra Stambulo konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo Europos Sąjungos bei nacionaliniu lygiu situacija, išklausyti ir ekspertai, vykdantys veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje stebėseną (GREVIO).
Kol kas daugiau informacijos nepaskelbta – tik Seimo narys V. Simulikas savo veidaknygės paskyroje dalijasi nuotrauka iš susitikimo.
Ta proga supažindiname ir su iliuzinę Tarptautinės smurto prieš moteris panaikinimo dieną išplatintu Europos Komisijos pareiškimu, ir EK atrinktais „pagrindiniais faktais“ bei papildomos informacijos teikiančiomis nuorodomis. Kad šių tekstų akcentai ir nutylėjimai yra ne mažiau iškalbingi nei išdėstyti argumentai, neva įrodantys, kad norint kovoti su smurtu prieš moteris būtina ratifikuoti Stambulo konvenciją, įtvirtinančią socialinės lyties sampratą, jau nebereikia nė sakyti. Kita vertus, pareiškime išdėstytos neva „kovos su smurtu“ priemonės ir jų finansavimo apimtys leidžia suprasti, ir kaip paskirstomos išties didelės lėšos, o svarbiausia – kodėl realią veiklą keičia tiek daug įvairių viešųjų ryšių akcijų, kurių nauda realų smurtą patyrusioms moterims ir mergaitėms mažai tikėtina, tačiau lyties pagrindu supriešinamai visuomenei net ir labai abejotina.
Žinant, kad artimiausiu metu ir Lietuvos Respublikos Seime užvirs mūšis dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, verta prisiminti ir Dovilės Šakalienės instrukcijas žiniasklaidos priemonių atstovams bei kitiems įtakingiems visuomenės asmenims, kaip daryti spaudimą viešajai nuomonei, skelbti atitinkamo turinio pareiškimus, kviesti į laidas „patikimus“ asmenis ir apriboti kitą nuomonę turinčių piliečių konstitucinę teisę skleisti informaciją bei idėjas.
Sustabdykime smurtą prieš moteris. Tarptautinės smurto prieš moteris panaikinimo dienai skirtas Europos Komisijos pareiškimas
Briuselis, 2017 m. lapkričio 24 d.
„Minėdami Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną dar kartą kartojame – smurtas turi liautis.
Prieš moteris ir mergaites vis dar kasdien smurtaujama, ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų. Šis žmogaus teisių pažeidimas yra dažnas ir pasireiškia įvairiai: smurtaujama visuose socialiniuose sluoksniuose, namuose, darbe, mokykloje, gatvėje, sporto salėse, internete. Dėl to moterys ir mergaitės negali visavertiškai dalyvauti politiniame, kultūriniame, socialiniame ir ekonominiame visuomenės gyvenime.
Kas trečia Europos moteris yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą. 80 proc. prekybos žmonėmis aukų ES šalyse yra moterys. Besivystančiose šalyse kas trečia mergaitė ištekinama dar nesulaukusi 18 metų.
Tačiau padėtis keičiasi. Per pastaruosius 30 metų moterų lyties organų žalojimo atvejų Afrikoje sumažėjo 50 proc. Pietų Azijoje perpus sumažėjo ištekinamų jaunesnių kaip 15 metų mergaičių skaičius. Neseniai kilęs pasaulinis #metoo judėjimas, atskleidęs tikrąjį seksualinio priekabiavimo mūsų visuomenėje mastą, paskatino aukas prašnekti ir pareikšti bei apginti savo teises.
Tam, kad smurtą dėl lyties panaikintume visiems laikams, turime gerinti švietimą, įstatymus ir keisti socialines normas. 2017-uosius paskelbėme Europos veiksmų kovai su visų formų smurtu prieš moteris, tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime, metais. NVO skirtomis ES lėšomis teisininkai, gydytojai, mokytojai, policininkai ir kitų sričių atstovai buvo mokomi suteikti paramą smurto aukoms ir užkirsti kelią smurtui dėl lyties.
Imtasi veiksmų ir už ES ribų – kartu su Jungtinėmis Tautomis pradėjome iniciatyvą „Spotlight“, kuriai skirtas rekordiškai didelis 500 mln. EUR pradinis biudžetas. Šia iniciatyva siekiama pasauliniu mastu šalinti pagrindines smurto prieš moteris ir mergaites priežastis, padėti jo aukoms ir jas įgalinti, taip kuriant saugesnę, atsparesnę, turtingesnę ir laisvesnę visuomenę.
Smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimas yra pirmas žingsnis siekiant taikos ir saugumo visame pasaulyje ir vienas iš Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. prioritetų. Tai būtina sąlyga siekiant stiprinti, saugoti ir įgyvendinti žmogaus teises, lyčių lygybę, demokratiją ir užtikrinti ekonomikos augimą.
Europos Sąjunga visomis įmanomomis priemonėmis nepailsdama kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites – tai turi likti istorine atgyvena“.
Pagrindiniai faktai
Smurtas prieš moteris ir mergaites yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ir ypač pražūtingų žmogaus teisių pažeidimų formų. Įvertinta, kad vienu ar kitu gyvenimo momentu 35 proc. moterų yra patyrusios smurtą. Kai kuriose šalyse tokių moterų yra net 70 proc. Ši neganda yra lyčių lygybės, moterų ir mergaičių įgalėjimo ir apskritai – tvaraus vystymosi kliūtis, ji trukdo pasiekti darnaus vystymosi tikslus. Todėl jai įveikti reikalingos nuolatinės pasaulinės visų šalių ir regionų pastangos.
Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos Tarybos Stambulo konvencijos. Vyksta jos ratifikavimo procesas. Komisija ragina šios konvencijos dar neratifikavusias ES valstybes nares tai padaryti.
Praėjusiais metais Komisija pradėjo kampaniją „NON.NO.NEIN“ – tarkime „ne“, sustabdykime smurtą prieš moteris. Jos tikslas dvejopas: didinti informuotumą apie šią problemą ir finansuoti konkrečius projektus, kuriais mažinama smurto grėsmė ir teikiama parama nukentėjusioms moterims. Europos Komisija valstybėms narėms, vietos valdžios institucijoms, susijusių sričių profesijų atstovams ir pilietinės visuomenės organizacijoms visoje Europoje skyrė 15 mln. EUR, kad jie sustiprintų savo veiksmus ir kampanijas, skirtus kovai su smurtu prieš moteris.
2017 m. birželio mėn. Europos Komisija perėmė vadovavimą įgyvendinant humanitarinę iniciatyvą „Raginimas imtis veiksmų siekiant apsaugoti nuo smurto dėl lyties ekstremaliųjų situacijų atveju“. Per humanitarines krizes smurtas dėl lyties yra dažnas. Esame įsipareigoję remti tokio smurto aukas ir kovoti su juo. Per 60 humanitarinių organizacijų kviečiame susiburti bendrai misijai – užtikrinti, kad smurtas dėl lyties būtų pripažintas keliančiu pavojų gyvybei, ir kovoti su juo nuo pat krizės pradžios. Smurto pavojų patiriančioms moterims ir mergaitėms nedelsiant reikia mūsų pagalbos. Savo vadovavimo iniciatyvai laikotarpiu ketiname atkreipti Esame pasirengę atkreipti dėmesį į šią problemą ir imtis konkrečių veiksmų jai spręsti.
Iniciatyva „Spotlight“, kartu su Jungtinėmis Tautomis pradėta per rugsėjo mėn. įvykusią JT Generalinės Asamblėjos 72-ąją sesiją, siekiama kovoti su visų rūšių smurtu prieš moteris ir mergaites. Ji vykdoma tokiose srityse kaip smurtas namuose ar šeimoje, seksualinė prievarta ar su lytimi susijęs smurtas bei žalinga praktika, moterų žudymas dėl lyties, prekyba žmonėmis, seksualinis ir ekonominis išnaudojimas. Ši iniciatyva bus įgyvendinama 2017–2023 m., pradinis jos biudžetas siekia 500 mln. EUR (didžiąją dalį skyrė ES) (žr. vaizdo siužetą ČIA).
Daugiau informacijos: MEMO/17/4849
Metai, skirti kovos su smurtu prieš moteris veiksmams: duomenų suvestinė
Iš pateikto laiško matyti, kaip Seimo narė Dovilė Šakalienė vykdė neteisėtą lobistinę veiklą ir naudodamasi savo padėtimi bei įtaka siekė, kad projekto, skambiai pavadinto „Vaikų nemušimo įstatymu“, svarstymo ir priėmimo metu žiniasklaidos priemonės skleistų neobjektyvią, vienašališką ir klaidinančią informaciją. Tokiais veiksmais Seimo narė Dovilė Šakalienė parodė nepagarbą esminiams demokratijos principams, šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei Seimo nario priesaiką. Ir būtų naivu manyti, kad prieš Stambulo konvencijos ratifikavimo svarstymą žiniasklaida ir Seimas nepatirs tokio ar panašaus spaudimo.
Beje, ši Seimo narės Dovilės Šakalienės veikla iki šiol Seimo neįvertinta. Įdomu ir tai, kad viešosios nuomonės formavimo „lyderiai“, patyrę jos spaudimą, nesiskundė neteisėtais jos veiksmais nei Generalinei prokuratūrai, nei Seimui, peticijų, raginančių apsaugoti žiniasklaidos laisvę ar nubausti Seimo narę už šiurkščius Konstitucijos pežeidimus, nerašė ir šiaip jokio alaso nesukėlė. Pasidrovėjo?