Šį penktadienį lankydamasis Asyžiuje, gimtajame šv. Pranciškaus Asyžiečio mieste (Italija), popiežius Pranciškus pasakė kalbą toje pačioje salėje, kur, kaip tikima, šis viduramžių šventasis ir mistikas, parodydamas savo nusižeminimą, nusimetė savo drabužius.
Savo kalboje pontifikas kvietė Bažnyčią taip pat „nusivilkti“ pasaulietiškumą ir grįžti prie pagrindinių dvasinių dalykų. „Bažnyčia, visi mes turėtume nusivilkti pasaulietiškumą, – emocingai kalbėjo popiežius. – Pasaulietiškumas yra žudikas, nes jis žudo sielas, žudo žmones, žudo Bažnyčią“. Ir pridūrė: „Nenusivilkę taptume konditerijos parduotuvės krikščionimis – kaip gražūs pyragaičiai ir saldumynai, bet – ne tikri krikščionys“.
Popiežius, pats būdamas migrantų vaikas, savo kalboje apgailėjo ir išvakarėse prie Italijos Lampedūzos salos įvykusią migrantų laivo tragediją, kuri, kaip jau patvirtinta, pareikalavo 111 gyvybių ir per kurią dar daug žmonių dingo. „(Pasauliui) nerūpi ta daugybė žmonių, bėgančių nuo vergovės, alkio, bėgančių ieškoti laisvės. O kiek jų žuvo taip, kaip vakar! Šiandien yra ašarų diena“, – sakė jis.
Kaip praneša Vatikano radijas, kitame renginyje, skirtame paminėti popiežiaus Jono XXIII enciklikos „Pacem in Terris“ paskelbimo penkiasdešimtąsias metines, popiežius Pranciškus irgi prisiminė tragiškąjį pabėgėlių likimą prie Lampedūzos krantų: „Kalbėdamas apie taiką, kalbėdamas apie nežmonišką pasaulinę ekonominę krizę, kuri yra pagarbos žmogui stokos simptomas, negaliu su dideliu skausmu neprisiminti dar vienos tragedijos, nesinešusios daugybę gyvybių […]. Į galvą ateina tik vienas žodis: Gėda! Melskimės visi kartu už žuvusius: vyrus, moteris, vaikus, už jų artimuosius ir už visus pabėgėlius. Vienykime jėgas, kad tokios tragedijos nesikartotų. Tik ryžtingas visų bendradarbiavimas gali padėti išvengti tokių nelaimių.“
Viešėdamas Asyžiuje popiežius susitiko su katalikiškų labdaros organizacijų globojamais neturtingias ir neįgaliais žmonėmis. Pabendravęs su neįgalių vaikų grupe jis kvietė į jų „žaizdas įsiklausyti ir (jas) pripažinti“, o kreipdamasis į neturtėlius jis sakė: „Daugelį jūsų nurengė šis laukinis pasaulis – neduodantis darbo, nepadedantis, nesirūpinantis iš bado mirštančiais vaikais“.
Parengta pagal BNS ir Vatikano radiją
Tiesa…
patologinę neapykantą ir baimę(matyt,patys bijo dėl savo turtų) rusams ir tokiu pagrindu vegetuoja,kaip partija.Juk esame NATO,ES,turėtume būti kažkiek ramūs…O rusai žsuks pienininkus ir kitą verslą.Rusų nepriversi laikytis vakarietiškų normų.Su jais galima tik mandagiai.Jėzus taip pat skatina mylėti priešą,nes koks nuopelnas,jei myli yą,kuris tave myli. Tai konservatoriai kenkia ir socdemams,kurie pavėpę ir Rusija nelaiko jų rimtais partneriais…kuri politinė jėga paseks Popiežiaus kvietimu apnuoginti tiesos ieškojimą,pagarbą,orumą,sąžiningumą,paprastumą,atvirumą,kuklumą…F.Dostojevskio „Idijotas”.Bet tai TIESA.
Išgirdau įdomią įžymaus rusų scenaristo,tarnavusio Čečenijoje,mintį,kad tie,
kuriems niekad negana,pikti,kursto nesantaiką ir karus,galvoje viešpatauja
chaosas,negali logiškai mąstyti…Savo,dažnai pavojingo tikslo,siekia bet
kokia kaina,dažnai žemindamas ir niekindamas už save silpnesnį.Tai jis pastebėjo
tarp nelaimingų karių,kurie grįžę į Rusiją papildė nusikaltėlių eiles.Kodėl taip
atsitinka?Jis mano, kad pajutę galią ir nebaudžiamumą,nelaimėliai nebegali grįžti į taikų gyvenimą,bijo prarasti tą didingumą ir svarbumą,kurį pasiekė
žudydami,prievartaudami.Man rodos,kad ir mūsų valdžia,kol pasiekė viršūnėles,
lipo per kitų galvas,agitavo,melavo,šmeižė…Iškilę virš tautos,toliau,kaip ir tie smogikai,papildo mums nepriimtinas gretas,palaiko juos,jau lipa per žmonių galvas,kad išlaikytų didybę ir svarbą.Autorius pažymėjo,kad dažniausiai jų gyvenimas baigiasi liūdnai,žūsta „nuo draugų”rankų…Istorija kartojasi.
Tikiu Popiežiumi,jo darbais ir siekiais.Jei visi atsigręžtų į žmogų,nebūtų karų,nelaimių,žudynių.Gaila ir GĖDA,kad pasaulio galingieji tarnauja ne žmogui,
bet SAU. Geruoju negausim mes nieko…
Popiezius Pranciskus iziebia vilti…O kunigai, vazinejantys BMV, Lexusais ir kitokiomis brangenybemis, turetu arba susigesti, arba pasitraukti…Juk kas eis klausytis pamaldu pas tokius ‘aukso versius’? Ka jie gali zmogui pasakyti? Beje, nors labai mylejau Jona Pauliu II, bet juk ir jis devejo brangakmeniais nusagstyta karuna, tad abejoju, ar jis vertas buti sventuoju. Stai sis Popiezius-tai tikras Dievo zodzio skelbejas. Tik juo galima tiketi.
dar vieną nuostabų popiežių. Kasdien pagaunu save Juo besižavint. Nuostabu, kad šiandieniame gyvenime išgirsti tokius kritiškus kiekvienam mūsų žodžius. Ir suvokiu, kiek mažai manyje Tikėjimo, kiek mažai gerų darbų, nors, rodos, taip stengiuosi … prasmingiausiems dalykams, paprasčiausiai, nelieka laiko.
Drįstu suabejoti Šventojo tėvo mintimi, kad būtina rūpintis tik pabėgėliais. Pabėgėlių likimai ir tragedijos tik rodo, koks blogis juos vertė bėgti, o tą blogį išgyvena ir tie kurie nesiryžta ar negali bėgti ir tie, kurie su tuo blogiu kovoja. Bet bėgimas nuo blogio nėra krikščioniška pozicija, tai yra kovojančiųjų gretų silpninimas ir taip tampa netiesiogine parama blogiui. Suprantama, krikščioniška pozicija įpareigoja padėti kenčiantiems, bet negalima sutapatinti pabėgėlių kančių su aktyvių kovotojų kančiomis. Pastariesiems nepakanka tiktai Dievo pagalbos, jiems turi padėti visi geros valios žmonės, tame tarpe ir krikščionys. Jeigu nesilaikyti tokios nuostatos, tai logiškai reikėtų „palinkėti” tokios pat Dievo paramos bei nieko nedaryti ir žūstantiems pabėgėliams… Ar tai būtų krikščioniška? Štai čia ir pasireiškia nuolatinė Bažnyčios klaida, kai ji vengia… Skaityti daugiau »