Jūros srovės, druskingumas ir temperatūra – tiek jūros paviršiuje, tiek jūros dugne – yra keli iš parametrų, kuriuos veikia jūroje pastatytos vėjo jėgainės. Be to, SMHI teigimu, eksploatuojant vėjo turbinas, jūra yra paveikiama toli už paties vėjo jėgainių parko ribų.
Pirmieji SMHI okeanografijos tyrėjų atlikto modeliavimo tyrimo, užsakyto Švedijos Jūrų ir vandentvarkos agentūros, rezultatai kelia nerimą.
– Mūsų pirmieji modeliavimo rezultatai rodo, kad jūriniai vėjo jėgainių parkai jūrai daro didelį poveikį ir kad poveikis plinta toli už išorinių jėgainių parko ribų, – pasakojo SMHI okeanografinių tyrimų vadovas Larsas Arneborgas (Lars Arneborg).
Jis tęsė:
– Vėjas už vėjo jėgainių sumažėja, ir tai turi įtakos srovėms ir sluoksniavimuisi paviršiniame jūros sluoksnyje. Tai savo ruožtu turi poveikį maistingosioms medžiagoms ir dumblių žydėjimui paviršiniame sluoksnyje, o tai turi pasekmių visai jūrų ekosistemai bei deguonies įsotinimui jūros gelmėse.
Švedijoje pastatytų jūroje vėjo jėgainių poveikis aplinkai iki šiol dažniausiai buvo vertinamas kaip vietinis poveikis netoli vėjo jėgainių, ir pirmiausia jų statybos metu. Tačiau kai vėjo jėgainės eksploatuojamos, poveikis išsiplečia ir už vėjo jėgainių parko ribų.
Vėjo poveikis pasireiškia ir žemiau jūros paviršiaus. Rotoriai naudoja vėjo energiją – būtent dėl šios priežasties statomos vėjo turbinos – ir, priklausomai nuo oro sąlygų, už vėjo jėgainių parko iki 30 km atstumu vėjas susilpnėja iki 5-15 %. Tyrimai rodo, kad paviršinis vanduo susikaupia vienoje slopinamo vėjo ploto pusėje, o kitoje pusėje pakyla giluminis vanduo, kuris daro įtaką srovėms dar didesniame plote.
Vėjo turbinų pamatai taip pat turi įtakos jūrai, nes stabdo jūros sroves ir sukelia turbulenciją, dėl kurios maišosi skirtingi vandens sluoksniai.
Mokslininkai teigia, kad jei pasikeistų druskingo ir daug deguonies turinčio vandens patekimas į Baltijos jūrą, pavyzdžiui, dėl vėjo jėgainių Baltijos jūros žiočių srityje, tai turėtų įtakos visai Baltijos jūros terpei. Pasikeitusi įtekančio vandens srovė arba padidėjęs įtekančio vandens maišymasis galėtų turėti įtakos nuolatinio druskos sluoksniavimosi stiprumui ir gyliui centrinėje Baltijos jūros dalyje, kur deguonies trūkumas ir vertikalus maistinių medžiagų pernešimas yra lemiami veiksniai jūros gyvybei.
Pirmųjų modeliavimo rezultatų parodyti pokyčiai, gali atrodyti nedideli, palyginus su natūraliais svyravimais, tačiau tai pasakytina tik apie jau esamas vėjo jėgaines. Ateityje, kai jūroje bus pastatyta daugiau vėjo jėgainių, bendras visų vėjo jėgainių parkų poveikis persidengs.
– Dar pamatysime, koks bus bendras didelio masto vėjo energetikos plėtros poveikis ir ar jis gali turėti reikšmingos įtakos, pavyzdžiui, deguonies trūkumui, dumblių žydėjimui ir Baltijos jūros ekosistemai. Prieš pradedant tokią vėjo energetikos plėtrą Baltijos jūroje ir Baltijos jūros žiotyse reikia ištirti planuojamų vėjo jėgainių poveikį ne tik Švedijos vandenims, bet ir visam regionui, -sakė Larsas Arneborgas.
Šio pirmojo tyrimo rezultatai bus pristatyti 2024 m. pavasarį ir taps pagrindu Švedijos jūriniams planams, kurie naudojami kaip gairės valdžios institucijoms, savivaldybėms ir regionams atliekant tyrimus, susijusius su veikla jūroje. Šiame projekte nebuvo tiriama, kaip vėjo jėgainės veikia jūros augalus ir gyvūnus.
Šaltinis: friatider.se