Blagoveščensko „Putinas“ sveikina Amūro srities gyventojus
ampravda.ru | echo.msk.ru
Naujųjų Metų išvakarėse moksleivis Platonas Jeriaševas iš Amūro srities Blagoveščensko miesto tapo tikra interneto žvaigžde. Vakar (gruodžio 24 d.) į gimnazijoje Nr.1 surengtą rytmetį jis atvyko vaizduodamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jau po kelių valandų tapo įžymybe. Valstybės vadovo portretinę kaukę užsidėjusio ir dalykiniu kostiumu apsivilkusio mažo berniuko nuotrauka apskriejo Amūro srities žiniasklaidą ir socialinius tinklus surinkdama dešimtis komentarų ir pritarimų. Kodėl jis apsivilko politiko kostiumą, kodėl nenori būti prezidentu ir ką galvoja apie Vladimirą Putiną – apie tai Platonas Jeriaševas papasakojo laikraščiui „Amurskaja pravda“.
Į laikraščio redakciją moksleivis atvyko kartu su tėvu – dar prieš prasidedant pamokoms. Rimtas, dalykiškas, nuovokus, telefonu duodamas interviu kalba santūriai: „Paskambinkite vėliau, šiuo metu vyksta filmavimas“. Išties – tikras mažasis Putinas; dabar tik taip bendraklasiai vadina Platoną. O jo norai buvo kitokie.
„Iš pradžių aš norėjau būti Dartu Veideriu iš „Žvaigždžių karų“, tačiau parduotuvėse tokio kostiumo mes neradome – viską jau išpirko, – pasakojo Platonas. – Taip jau nutiko, kad tėveliui iš Londono dovanų atvežė Putino kaukę. Jis pasiūlė man būti prezidentu – ir aš iškart sutikau. Juolab švarką, marškinius, kelnes jau turėjau. Tiesa, teko nupirkti kaklaraištį, kad viskas būtų kaip pas tikrą prezidentą“.
Prieš prasidedant rytmečiui Platonas šiek tiek jaudinosi, tačiau pasirodė, jog visiškai be reikalo.
„Aš įėjau į klasę ir mane iškart visi atpažino, sakė: „Sveikas, Putinai!“ – prisimena savo šlovės akimirką Platonas. – Iš pradžių jaudinausi – juk nežinau, ką prezidentai daro naujamečių eglučių rytmečiuose – gal ims ir privers mane šokti? Bet viskas praėjo sklandžiai. Tiesa, Senis Šaltis kažkodėl neprašė, kad paskaityčiau eilėraštuką, o ratelį aplink eglutę šokau kartu su visais“.
Moksleiviai deramai įvertino naujametinį prezidento kostiumą, tačiau panašu, jog su suaugusiais ne viskas buvo taip paprasta.
„Gerai, kad naujametės eglutės rytmetyje daugiau Putinų nebuvo, – tęsė Platonas. – Buvo dešimt muškietininkų, du auksiniai nindzės, princesės. Visi stebėjosi mano kostiumu. Net mano draugės Sonios pažįstamos mergaitės sakė: „Žiūrėkit, Putinas eina“. O štai viena močiutė išsigando: pasisuko į mane, pliaukštelėjo rankomis ir sušnabždėjo: „O Dieve, Putinas!..“ […]
Pasak interneto „žvaigždės“, kitą kartą jis ir vėl norėtų būti Putinu, bet tėtis atkalbėjo – tai būtų jau nebeįdomu. Todėl kitąmet Platonas ketina apsivilkti Stalino kostiumą.
Stalinas vietoje Juozapo
Moksleivis iš Sankt Peterburgo kalėdiniame mokykliniame spektaklyje suvaidino biblinio šv.Juozapo vaidmenį, per klaidą apsirengęs Josifo Stalino kostiumu (rusų kalba Juozapo vardas tariamas kaip Josifas [Иосиф] – vert. past.). Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo berniuko tėvas Fiodoras Gavričenka:
„Vakar (gruodžio 24 d.) mano dvylikametis sūnus dalyvavo kalėdiniame mokykliniame spektaklyje. Jis iš anksto pranešė, jog jam teks vaidinti Josifą Staliną, kuris pagal spektaklio siužetą turįs kažką pranešti kažkokiai moteriai. Mes nelabai nustebome, nes jau ne vienerius metus mokykloje būdavo vaidinami įvairūs vaidmenys, pavyzdžiui, epochinis Arbūzo vaidmuo. Kadangi vaidinime aktoriai turėjo kalbėti mokykloje mokoma antrąja užsienio (vokiečių) kalba, mes nelabai stengėmės išsiaiškinti, kam, ką ir kodėl ten turėjo pranešti mūsų mažasis „aktorius“. Reikia,vadinasi, reikia.
Pasakyta – padaryta. Močiutė prie kelnių prisiuvo generoliškus lampasus, parūpinome karvenos aulinius batus, padarėme prašmatnius ūsus, frenčių su maršalo antpečiais ir antsiuvais, raudoną generalisimo aplanką su didele žvaigžde ir kt. Pasistengėme, kad atrodytų efektingai.
Įtarimas, jog čia kažkas ne taip, kilo prieš pat vaidinimo pradžią, kai pamatėme sūnaus bendraklasį, apsirengusį karaliaus Saliamono kostiumu. Paaiškėjo dramatiška aplinkybė: taip, sūnui teko Josifo vaidmuo. Tačiau ne Josifo Stalino! O tiesiog Josifo (Juozapo), kuris praneša… gerąją naujieną! Mergelei Marijai! Juk spektaklis kalėdinis!
Tačiau laiko nebeliko ir Stalino kostiumu vilkintis sūnus išėjo į sceną pranešti gerąją naujieną…
Tačiau šis kostiumas sulaukė pasiutusios sėkmės! Kiekvieną kartą jam pasirodžius, salėje sėdinčias mamytes apimdavo nesutramdoma isterija, lydima ašarų, žiaukčiojimų ir iš pasuolių sklindančių tylių susižavėjimo stūgavimų.
Jausdamas savo kaltę dėl supainiotovaidmens sūnus buvo šiek tiek pasimetęs, todėl dramatiškos „Josifo Stalino“ pauzės kaitino žiūrovus – jų visuotinio susižavėjimo reakcija buvo net įspūdingesnė, negu Ivano Urganto televizinių pokalbių laidose.
Ir tai suprantama – tik įsivaizduokite, jog štai pas Mariją ateina Josifas Stalinas – ir jau visiškai nesvarbu, ką jis ten jai praneša, ir dar vokiškai… Čia jau kiekvienas tuo patikės!“
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas