Miestams linkstant nuo migracijos naštos Prancūzija ketina perkelti tūkstančius užsieniečių į savo šalies kaimo vietoves.
Nuo tada, kai Makrono (Emmanuel Macron) vyriausybė pareiškė, kad pirmenybę teiks migrantų siuntimui į kaimo vietoves, nemažai miestelių kovoja prieš migrantų centrų statybą ir planuojamą perkėlimą. Dabar mažame Prancūzijos Beisenako (Beyssenac) miestelyje numatoma statyti naują prieglobsčio prašytojų priėmimo centrą, kuriame 40 migrantų bus apgyvendinti ten, kur anksčiau veikė užeiga.
Pasak Prancūzijos laikraščio France Bleu, vietos gyventojų pasipriešinimas prieglobsčio centrui, kurį leido statyti Korėzės (Corrèze) apskrities prefektai, auga.
Užeigą nusipirko asociacija Vitalis, ir ji bus atsakinga už priėmimo centro valdymą. Korezės apskrityje jau yra 310 migrantų, tačiau atsiradus naujam priėmimo centrui jų skaičius padidės iki 350.
Filipas Ponžas (Philippe Ponge), asociacijos Sauvons Beyssenac (pranc. – Išgelbėkime Beisenaką) įkūrėjas, paskelbė peticiją prieš naująjį prieglobsčio centrą, kurį vyriausybė planuoja atidaryti balandžio mėnesį.
„Nežinome, kas bus tie žmonės, todėl nežinome, kaip tada atrodys miestelis, ir tai mums kelia nerimą. Žmonės įpratę palikti atviras duris, jie nebegalės to daryti. Kalbėjausi su moterimi, kuri man sakė, kad nebegalės bėgioti šioje vietovėje, nes tai rizikinga… Mokykloms taip pat kyla pavojus, jog sumažės švietimo lygis, mums kelia nerimą visas paketas,” – sakė jis.
Vietos prefektas Etjenas Deplankas (Etienne Desplanques) teigė, kad reikia gerinti prieglobsčio prašytojų paskirstymą Naujosios Akvitanijos regione.
Asociacija Vitalis perkels migrantus į De la Madrie užeigą – buvusią mokyklą, paverstą viešbučiu-restoranu, kuris jau seniai yra nekilnojamojo turto rinkoje. Asociacija jį įsigijo už 560 000 eurų; ji planuoja pertvarkyti pastatą ir perkelti migrantus į aplinkinius kotedžus, o vėliau – į pagrindinį pastatą.
Vitalis asociacija jau valdo prieglobsčio centrus visoje šioje zonoje, įskaitant Brivą (Brive), Malemorą (Malemort), Donzenaką (Donzenac), Mansako Rivjerą (Rivière Mansac) ir kitus miestelius.
„Mums kaimo aplinka palengvina žmonių įkurdinimą ir integraciją. Čia veikia nedideli vietiniai turgeliai, vyksta renginiai, ir užmegzti ryšius daug lengviau. Kai tik (gyventojai) pradeda susipažinti ir galiausiai neįvyksta nieko neįprasto, jie supranta, kad iš pradžių bijojo, nes nepažinojo šių žmonių”, – sakė Karina Būtelio (Karine Bouteleux), Vitalis prieglobsčio skyriaus direktorė.
Valstybės lygmeniu 62 proc. prancūzų teigia norintys surengti nacionalinį referendumą dėl tolesnės imigracijos, o kitos apklausos rodo, kad dauguma prancūzų nepritaria tolesnei imigracijai į Prancūziją ir nerimauja dėl Didžiojo apkeitimo, kuriuo vadinamas Vakaruose vykstantis europiečių išstūmimas ir apkeitimas ne europiečiais.
Nepaisant pasipriešinimo, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad jo vyriausybė planuoja perkelti migrantus iš miestų į kaimo vietoves dėl nusikalstamumo ir etninių getų problemų Prancūzijos miestuose. Praėjusių metų pabaigoje jis taip pat pripažino, kad pusę visų nusikaltimų Paryžiuje įvykdo užsieniečiai, o tai sukėlė kaimo gyventojų baimę, kad didžiuosiuose Prancūzijos miestuose pastebimos nusikalstamumo problemos netrukus persikels ir į kaimus.
Makronas migrantų perkėlimą į kaimą apibūdino kaip „galimybę”, tačiau, kaip rašė Remix News, jis gali turėti stiprų politinį motyvą įgyvendinti tokį radikalų planą.
Pasipriešinimas panašiems planams Prancūzijos kaimo vietovėse buvo nuožmus, įskaitant Kalaką (Callac), kuris sėkmingai atrėmė turtingos Koenų (Cohen) šeimos, buvusios aukščiausios klasės vaikiškų drabužių prekės ženklo Bonpoint savininkės, planą į mažą kaimelį įsileisti dešimtis migrantų ir jų šeimų. Gyventojai atkreipė dėmesį į tai, kad jau daugelį metų į šią vietovę buvo nepakankamai investuojama ir joje buvo aukštas nedarbo lygis, tačiau milijonai eurų rasti investavimui į migrantų perkėlimo projektą.
Šaltinis: Remix News