Marius Parčiauskas | katalikutradicija.lt
Paplitusi versija apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimą yra tokia, kad Jis negalėjo gimti gruodžio 25-ąją (ar apskritai vėlyvą gruodį), o Katalikų Bažnyčia Šv. Kalėdų šventę įvedė vėlai ir tiesiog ja pakeitė iki tol Romos imperijoje buvusią pagonišką šventę, nes tai Bažnyčiai buvo patogu. Tokį tvirtinimą galime sutikti įvairiuose straipsniuose ir istorinėse dokumentikose. Vis dėlto kiekvienas katalikas turėtų žinoti, kad gruodžio 25-os dienos priskyrimas Jėzaus Gimimo dienai turi labai tvirtą istorinį pagrindimą ir greičiausiai yra apaštalinė tradicija, t. y. siekia apaštalų laikus.
Saturnalijos
Dažniausiai teigiama, kad Kalėdos pakeitė Romos imperijoje plačiai švęstą Saturnalijų šventę, kurios metu buvo gausiai puotaujama ir geriama, vykdavo viešos šventės, dovanų dalybos ir pan. Saturnalijos buvo šventė, skirta Romos panteono dievui Saturnui. Ši šventė pradėta švęsti ~220 m. po Kr. ir pirmiausia švęsta gruodžio 17 d., o vėliau jos šventimas pratęstas iki savaitės ir trukdavo iki gruodžio 23-osios.
Tariamas Kalėdų ryšys su Saturnalijomis argumentuojamas pirmiausia datų panašumu. Tačiau Saturnalijos švęstos gruodžio 17-23 dienomis, o Kalėdų oktava švenčiama gruodžio 25-sausio 1 dienomis. Šie laikotarpiai nepersidengia, o juk jeigu būtų norėta Kalėdomis pakeisti Saturnalijas, kurios jau ilgą laiką buvo švenčiamos būtent 17-23 d., tai ir būtų buvę padaryta. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad iki Kalėdų nuo seniausių laikų buvo pasiruošimo joms laikotarpis, kurį vadiname Adventu. Tiksliai nežinoma, kada atsirado Adventas, bet tikėtina, kad šis laikotarpis pradėjo formuotis IV amžiuje, kuomet krikščionybė Romoje nebebuvo persekiojama. Tai susikaupimo, atgailos, pasninko, artimo meilės darbų laikas, t. y. priešingybė Saturnalijų puotoms. Dideles ir viešas iškilmes pakeisti apsimarinimo ir susikaupimo laikotarpiu neatrodo labai patogu, todėl neįmanoma. Be to, jeigu tokia sąsaja būtų, ankstyvųjų krikščionių raštuose turėtume rasti bent užuominų apie tai.
Tiesa, yra žinoma, kad kai kurie nekalti ir grynai su pagonišku tikėjimu nieko bendro neturintys Saturnalijų papročiai Viduramžiais, visiškai išnykus šios šventės šventimui, persikėlė į Kalėdų papročius. Bet tai neturi nieko bendro su Kalėdų ištakomis, tiesiog rodo, kad pagoniškos ir krikščioniškos šventės kurį laiką egzistavo šalia ir todėl liaudyje susimaišė kai kurios nekaltos linksmybės.
Nenugalimoji Saulė
Kitas tvirtinimas yra, kad Kalėdos imtos švęsti gruodžio 25-ąją vietoj Sol Invictus (lot. Saulė nenugalimoji) kulto. Sol Invictus šventė imta švęsti 274 m., imperatoriaus Aurelijaus valdymo metais. Tai buvo jo bandymas Saulės dievybės kultą išpopuliarinti liaudyje, pastatant Saulės šventyklą ir šiai progai surengiant žaidynes. Vis dėlto nėra jokių duomenų, kad imperatoriaus Aurelijaus laikais ši šventė švęsta būtent gruodžio 25-ąją. Be to, ši šventė nebuvo švenčiama kiekvienais metais.
Anksčiausias istorinis šaltinis, kuriame jau matyti, kad ši šventė švenčiama gruodžio 25-ąją – 354 metų rankraštis. Bet juk tai keliasdešimt metų po Kalėdų datos nustatymo gruodžio 25-ąją valdant Konstantinui! Maža to, tai ankstyviausias šaltinis, rodantis, kad apskritai kokios nors Romos panteono dievybės kultas švęstas gruodžio 25 d. Tame pačiame rankraštyje paminima ir Kalėdų šventė – taip pat gruodžio 25-ąją. Tad istoriškai negali būti įrodyta, jog tą dieną kokia nors pagonių šventė buvo švenčiama anksčiau nei krikščionys pradėjo švęsti Kalėdas.
Be to, nepamirškime, kad 354-ieji yra Julijono Apostato valdymo metai. Julijonas buvo pakrikštytas ir auklėtas krikščioniškai, bet vėliau išsižadėjo tikėjimo, o imperatoriaus idealu laikė būtent Aurelijų, skleidusį Saulės kultą. Imperatorius Julijonas stengėsi ir vėl varžyti krikščionybę, uždraudė krikščionims tapti mokytojais, karo vadais ar aukštais valstybės pareigūnais, panaikino krikščionių dvasininkų privilegijas. Nors krikščionių jis ir nepersekiojo, vis dėlto norėjo, kad imperijos žmonės vėl atsigręžtų į pagonybę. 354 m., kuomet minėtas rankraštis nurodo Sols Invictus šventę, jos pobūdis jau kiek pasikeitęs – ji švenčiama kaip Natalis Invictus (Nenugalimosios gimimas). Kai kurie istorikai kelia tikėtiną versiją, kad ne krikščionys „pasisavino“ pagoniškos šventės datą, o būtent imperatorius Julijonas, norėdamas nustelbti krikščionių šventę, nenugalimosios Saulės šventę ėmė švęsti kaip jos gimimo šventę. Tuo metu Sol Invictus nebuvo labai plačiai ir kiekvienais metais švenčiama šventė, t. y. įsišaknijusi liaudyje – skirtingai nei Saturnalijos. Tad tikėtina, kad ją gaivinti ir platinti Julijonas Apostatas bandė kaip alternatyvą Kalėdoms.
Kada Kalėdos imtos švęsti gruodžio 25-ąją?
Sakoma, kad Jėzaus gimimo dienos šventimas būtent gruodžio 25-ąją buvo įvestas tik IV amžiaus pradžioje, imperatoriaus Konstantino valdymo laikais. Vis dėlto čia maišomi du dalykai. Tai, kad oficialiai valstybiniu lygmeniu nustatyta šventės data, nereiškia, kad krikščionys jos tą dieną nešventė jau gerokai seniau.
Ir iš tiesų, jau 204 m. Hipolito Romiečio parašytoje knygoje „Komentarai Danieliaus knygai“ randame paminėjimą, kad krikščionys tiki, jog Viešpats gimė būtent gruodžio 25 d.:
„Pirmasis mūsų Viešpaties atėjimas kūne, kuomet jis gimė Betliejuje, buvo gruodžio 25 d., trečiadienį, kuomet Augustas ėjo savo 42-uosius metus, o nuo Adomo buvo praėjęs tūkstantis ir penki šimtai metų. Kančią jis patyrė trisdešimt trečiaisiais metais, kovo 25 d., penktadienį, Tiberijui Cezariui einant aštuonioliktuosius metus, o Rufui ir Rubelijonui esant jo konsulais.“
Hipolitas rašo lyg jau apie seniai egzistuojančią nuomonę, o ne kaip apie kažką naujo. Žinoma, kad ankstyvieji krikščionys Jėzaus gimimo datą siejo su nukryžiavimo data. Tad krikščionys jau pačioje III a. pradžioje tikrai laikė gruodžio 25-ąją Jėzaus gimtadieniu, o greičiausiai ir daug seniau. Tai anksčiau tiek už Saturnalijų, tiek už Sol Invictus švenčių pradžią ir nėra duomenų, kad tą dieną anksčiau nei krikščionys būtų kokią savo dievybę šventę pagonys. Tiesa, tai galioja Vakarų krikščionybei, nes Rytuose ši šventė švęsta sausio 6-ąją. Vakarų krikščionys tą dieną mini Epifaniją, arba Tris Karalius.
Popiežius Benediktas XVI savo knygoje „Liturgijos dvasia“ taip pat pastebi: „Anksčiau buvo tvirtinama, kad gruodžio 25-oji buvo nustatyta kaip priešprieša Mitros mitui arba kaip krikščionių atsakas į nenugalimosios saulės kultą, platintą Romos imperatorių III amžiuje, siekiant sukurti naują imperijos religiją. Tačiau šios senos teorijos nebelaikomos pagrįstomis. Pagrindinis veiksnys [Kalėdų datos nustatymui] buvo sukūrimo, Kryžiaus susiejimas bei Kristaus pradėjimo susiejimas.“
Ar įmanoma tiksliai apskaičiuoti Jėzaus gimimo datą?
Bet neužtenka paneigti mitų, verta žinoti, ar įmanoma tiksliai išskaičiuoti gruodžio 25-ąją kaip mūsų Išganytojo Gimimo dieną. Atsakymas būtų toks: taip, įmanoma iš žinomų istorinių faktų apskaičiuoti, kad Išganytojas gimė gruodžio pabaigoje, nors konkrečiai gruodžio 25-oji yra labai sena tradicija, kuria tiesiog turime pasikliauti. Tai, ką įmanoma apskaičiuoti, nurodo datą nors ir ne dienos, bet savaitės tikslumu.
Jėzaus Gimimo dieną galima išskaičiuoti pagal iš šv. Rašto žinomas šv. Jono Krikštytojo gimimo detales. Evangelijoje pagal Luką skaitome, kad Jono Krikštytojo tėvas Zacharijas buvo kunigas ir priklausė Abijo kunigų skyriui (Lk 1, 5). Žydų kunigai turėjo šeimas ir įvairias savo profesijas, o kunigišką tarnystę šventykloje atlikdavo po savaitę du kartus per metus. Buvo išskirti 24 žydų kunigų skyriai, nes Mozės brolis Aaronas turėjo 24 anūkus. Iš kiekvieno Aarono anūko kilo kunigystės skyrius. Taigi kiekvienas skyrius atliko pareigas šventykloje vieną savaitę kas 24 savaites. Abijo skyrius, kuriam priklausė Zacharijas, šventykloje tarnaudavo 8-ąją ir 32-ąją savaites.
Išlikę istoriniai duomenys rodo, kad Jeruzalės sunaikinimo metu, kuris įvyko 9-ą žydų mėnesio Av dieną, šventykloje tarnavo Jehojaribo skyrius. Žinodami tai, istorikai nesunkiai suskaičiuoja, kad Abijo skyrius turėjo tarnauti 2-ąją Tishri mėnesio savaitę, būtent tą savaitę švenčiama atpirkimo (Jom Kipuro) šventė. Tuo metu ji turėjo išpulti rugsėjo antroje pusėje, ~rugsėjo 22 d., tad žinome, kad būtent kažkada šiomis dienomis šventykloje tarnavo Zacharijas. Kad Zacharijas tarnavo šventykloje būtent per Jom Kipuro šventę, rašoma ir Jokūbo Protoevangelijoje, parašytoje ~150 m. po Kr.
Evangelijoje rašoma: „Kartą Zacharijas ėjo pagal skyriaus eilę Dievo tarnystės pareigas, ir, pagal kunigų paprotį, burtu teko jam įžengti į Viešpaties šventovės vidų ir aukoti smilkalus. Smilkymo valandą lauke meldėsi visa tauta. Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje. Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir išgąstis pagavo jį. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas. Tavo žmona Elzbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį praminsi Jonu.“
Toliau rašoma: „Tarnystės dienoms pasibaigus, jis sugrįžo namo. Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elzbieta tapo nėščia.“ Jono Krikštytojo gimtadienį Bažnyčia švenčia birželio 24 dieną, tai yra 9 mėnesiai nuo rugsėjo 24 dienos, kuomet Zacharijas turėjo tarnauti šventykloje.
Žinome, kad Evangelija toliau pasakoja: „Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.“ Tai reiškia, kad Jono Krikštytojo ir Jėzaus Kristaus amžiaus skirtumas yra 6 mėnesiai. Pridėję 6 mėnesius prie Jono Krikštytojo gimimo dienos ir gauname Jėzaus Kristaus gimimo datą – gruodžio 25-ąją.
Žinoma, pagal šią skaičiavimo logiką visiškai tiksliai išskirti būtent gruodžio 25-osios neįmanoma. Šis skaičiavimas nepadeda išskirti konkrečios dienos, bet tikrai padeda apibrėžti, kad Jėzus turėjo gimti gruodžio pabaigoje. Tačiau apie gruodžio 25-ąją kalbama labai seniai, jau III a. pradžioje tai minima kaip kažkas plačiai žinomo.
Vis dėlto tiksliausia būtų sakyti, kad gruodžio 25-oji žinoma kaip Jėzaus Kristaus gimimo diena nuo pat pradžių. Pagalvokime – nejau Švč. Mergelė Marija nežinojo, kurią dieną gimė jos Sūnus? Nejau toks faktas nebuvo įdomus apaštalams ir evangelistams, ypač šv. Lukui? O juk Evangeliją pagal Luką ir anksčiausią mums žinomą šaltinį apie gruodžio 25-ąją skiria vos kiek daugiau nei 100 metų. Ar tikrai per 100 metų Jėzaus Gimimo diena būtų buvusi užmiršta? Ar apaštalai, Jėzaus mokiniai ir ankstyvieji krikščionys būtų jos taip nevertinę?
Tad su trupučiu pasitikėjimo Bažnyčios Tradicija drąsiai galime teigti – gruodžio 25-oji tikrai yra mūsų Išganytojo Gimtadienis!