Bernardinai.lt
Birželio 1-ąją Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga įvyko Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios jau trečius metus iš eilės organizuojamos ekumeninės eitynės „Už gyvybę“.
Pasibaigus pamaldoms Šv. Konstantino ir Mykolo cerkvėje nuo jos pajudėjo apie 200 susirinkusiųjų – stačiatikiai, katalikai, vienas kitas nekrikščioniškų religijų atstovas. Stačiatikių kunigai, jaunimas, jaunos šeimos su vaikais, besilaukiančios mamos bei kiti, nešini plakatais, raginančiais ginti negimusią gyvybę bei tradicinę šeimą, patraukė J.Basanavičiaus, Trakų, Vokiečių, Didžiąja, Aušros Vartų gatvėmis link Šventosios Dvasios vienuolyno. Eisenoje dalyvavo ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šeimos pagalbos centro atstovai. Iš Kauno atvyko žinoma gyvybės kultūros puoselėtoja gydytoja akušerė ginekologė Banga Kulikauskaitė su Kauno arkivyskupijos lytiškumo ugdymo programos jaunimui „Pažink save“ atstovais. Prie eisenos prisijungė taip pat iš Kauno atvykusi žmonių, neabejingų Garliavos įvykiams grupelė, eitynėse dalyvavo ir Facebook grupės „Neleisime valdžiai grobti Lietuvos vaikų“ nariai.
Stačiatikių kunigas Konstantinas Lazukinas, vienas eitynių organizatorių, jas įvertino kaip pavykusias. Dvasininkas pasidžiaugė, kad renginyje dalyvavo ne tik stačiatikiai, bet ir katalikai bei apskritai geros valios žmonės. „Žmonių šiemet susirinko daugiau nei pernai, ir labai aišku, kad žmonėms tai aktualu. Tie visi klausimai, kurie iškyla šiandieninėje Lietuvos situacijoje – dėl abortų, dėl juvenalinės justicijos, dėl gyvenimo drauge nesusituokus – gyvena mūsų širdyse, ir mes norime prisidėti, kad jie būtų išspręsti“, – sakė K. Lazukinas.
„Šiandien daugelis žmonių nesuvokia, kas yra tikrasis gyvenimas. Galima sakyti, mes esame ne gyvi, bet dirbtiniai. Mes norime didesnio komforto, daugiau turto ir į viską žvelgiame materialistiškai. Labai liūdna, kad žmonės nesiveržia prie tiesos. Mūsų visuomenei reikia atsinaujinti ir pasakyti, kad iš tiesų mūsų turtas yra vaikai, gyvenimas“, – kalbėjo stačiatikių kunigas.
Žinoma gyvybės kultūros puoselėtoja gydytoja Banga Kulikauskaitė sakė, jog nuo seno turėjusi svajonę, kad Lietuvoje nebūtų žudomi kūdikiai. „Todėl norisi prisijungti prie iniciatyvių žmonių, kurie daro tokius žygius, kad visuomenė pamatytų, jog abortas nėra taip paprasta, nekalta ir normalu. Net jeigu valstybės įstatymas tai leidžia, nereiškia, jog tai yra teisinga,“ – savo poziciją išreiškė B. Kulikauskaitė.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovas Algimantas Ramonas, su bendraminčiais nusprendęs šiemet taip pat prisijungti prie eisenos „Už gyvybę“, teigė, kad „šiemet buvo akivaizdu, jog būtina prisijungti prie tokių iniciatyvų, jas palaikyti, nes kyla tas ekumeninis susitelkimas už gyvybę, už šeimas. Tai džiugina, ir mes negalime neprisidėti, todėl įsijungėme į šią eiseną tam, kad viešai pasakytume, ką deklaruojam, už ką kovojam ir ką palaikom“.
Zita Tomilinienė iš Palaimintojo J. Malulaičio parapijos Šeimos pagalbos centro, nešina plakatu „Saugok mane mamyte“, teigė mananti, jog moterims svarbu žinoti, kad jų įsčiose augantis kūdikis jau gali jausti, ir jos turėtų apsispręsti, nedaryti aborto. „Manau, kad prevencijos prieš abortus Lietuvoje labai trūksta. Reikia ją vystyti ir padėti moterims situacijoje, kai jos sužino, kad laukiasi ir yra pasimetusios, nes jų niekas nepalaiko“. Z. Tomilinienė sakėsi rašanti abortų prevencijos projektus ir drauge su bendražygiais bandysianti pritraukti lėšų, kad Lietuvoje būtų galima steigti krizinio nėštumo centrus.
Pakabinta viena eitynių dalyvių katalikė Ilona iš Vilniaus, renginyje su šeima dalyvaujanti pirmą kartą, sakė, kad noras dalyvauti akcijoje kilo gimus dukrytei. „Jutau vidinį kvietimą, moralinę pareigą. Kai turime dukrytę, tas gyvybės klausimas tapo realesnis, ir norisi tuo gyvybės džiaugsmu dalytis. Taip pat norėjosi įprasminti birželio pirmąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną“, – dalijosi jauna mama.
Kita jauna mama stačiatikė Margarita teigė taip pat eitynėse dalyvaujanti pirmą kartą. „Pernai nepavyko, nes buvo labai maži vaikai. Šiemet eisenoje dalyvauju todėl, kad jos tikslai labai kilnūs, jie yra tikri ir paremti tokiomis vertybėmis, kurios nesikeičia per amžius ir remiasi Dievo įsakymais bei Naujojo Testamento Kalno pamokslo nurodymais.“
Eitynėse su sūneliu dalyvavęs jaunas tėtis Andrejus, priklausąs Vaišnavų (krišnaitų) bendruomenei, tvirtino, kad ši eisena jam labai svarbi, „nes ji parodo, kad žmonės galvoja apie tai, kas vyksta pasaulyje. Tai nėra pavieniai dalykai, bet, galima sakyti, vyksta globalus destruktyvus procesas. Tad reikia kelti visuomenės dvasingumą. Dėl to tokios akcijos labai svarbios.“
Eisenai pasiekus Šventosios Dvasios vienuolyną, dalis jos dalyvių akciją užbaigė dalyvaudami stačiatikių Padėkos pamaldose, kiti patraukė pasimelsti į Aušros Vartus.