Asta Dykovienė | „Vilniaus diena“
Tarpukario Klaipėdos dienraščių skelbimų skiltyse visas to meto miesto gyvenimas atsispindėjo tarsi ant delno. Skelbimuose matyti, kaip tada gyveno žmonės, ką pirko, pardavinėjo ir reklamavo. Tais laikais nieko nestebino vieši atsiprašymai už įžeidimus ar būsimo sutuoktinio paieškos. Skelbimus savo veiklai naudojo net šnipai.
Atsiprašymai ir atsižadėjimai
Šiais laikais įžeisti piliečiai keliauja į teismą, kad liežuvio už dantų nelaikantis nepraustaburnis būtų nubaustas. Prieš 70 metų Klaipėdoje dėl to bylinėtis nereikėdavo, pakako atsiprašyti spaudoje viešai. Tokia praktika buvo labai populiari. Dienraščių skelbimų skiltyje gausu tokių atsiprašymų.
„Atšaukimas. Neteisingą apkalbėjimą, kurį ištariau prieš Vyt. Didž. gimnazijos mokinį p. Kiaupą iš Klišių, apgailestaudama atšaukiu. Kazimiera Mikulaitytė“. (citatų kalba netaisyta – A.D.)
„Ištartą prieš poną ir ponią Kašelius žodį „niekšai“ atšaukiu. Vičiulienė. Rusnė“.
„Įžeidimą, kurį išreiškiau prieš panelę Mestras, atšaukiu. H.Rose“.
„Mano išsireiškimai prieš p. A.Karazinienę neteisingi ir šiuo atšaukiami. D.Karazinaitė“.
„Įžeidimą, kurį aš ištariau poniai Annai Nopens šiuomi atšaukiu ir atsiprašau. Katerina Adomeit. Mingė“.
Įdomūs ir skelbimai, kuriuose šeimos nariai atsiriboja nuo savo artimųjų skolų.
„Pareiškiu, kad mano nepilnamečiam sūnui Artūrui Jankui niekas nieko neskolintų, nes už nieką neatsakau. Ida Kiosch“.
„Už padarytas skolas Benderaitienės Antaninos, gyvenančios Klaipėdoje Veito gatvėje 35, neatsakau. Bendoraitis Pranas“.
„Dėmesio, prašau mano žmonai Petronelle Kibelkstles, gim. Potzus, nieko neduoti arba neskolinti, nes ji pikta valia mane apleido ir aš už nieką neatsakau. Hans Kibelkstles, Pakamoriai, Plikių paštas“.
Pažinčių skyrelis
Ne ką mažiau pikantiški ir pažinčių skelbimai. Kokia potekstė slypėjo siekyje tobulinti kalbų mokėjimą, šiandien sunku pasakyti.
„Panelė ieško pono, kuris sutiktų už vokiečių kalbos pamokas duoti lietuvių k. pamokas“.
„Jaunas užsienietis, kurs praktiką nori geriau pramokti lietuvių kalbą, nori lietuviškos draugės kasdieniams Rendez-vous. Klaipėdos paštas iki pareikalavimo“.
Dienraštyje pavyko rasti ir labai romantišką skelbimą-laišką nepažįstamajai:
„Nepažįstamoji! Laiškelis pasivėlino. Lauksiu tamstos šį vakarą (ir antradienį) toj pačioj vietoj tą pačią valandą. Pažinsiu iš tamsaus apsirengimo ir šviesaus didelio ridikiulio“.
Vis dėlto pažinčių skilties pagrindiniai klientai – asmenys, siekiantys atrasti gyvenimo draugą.
„Panelė 40 metų amžiaus, turinti 30 margų didį ūkį, ieško to pat amžiaus, rimtą gaspadorišką evangelikų tikybos gyvenimui draugą greitam apsivedimui“.
„Našlys gale 30 metų amžiaus, karo pašalpos gavėjas, turįs 30 margų didelį naujai įrengtą žemės ūkį, ieško tinkamos pažinties su moteriške netrunkamam apsivedimui. Našlė irgi malonu“.
„Jaunuolis 30 metų amžiaus, turįs 30 margų didelį ūkį su naujais trobesiais bažnytkaimy ir prie turgaus, nori susipažinti su pasiturinčiomis moteriškėmis netrunkamam apsivedimui. Našlė arba perėmimas vidutinio dydžio ūkio irgi malonu“.
„Mergužėlės padabokit. Vaikinas 27 m. amžiaus, vidutinio mokslo, užsiimąs prekyba, 4000 litų kapitalu, blaivus, ieško gyvenimo draugės nuo 16 iki 27 metų, rimto būdo. Laiškus su fotografija ir biografija siųsti šio laikraščio administracijai“.
„Apsivedimui paštininkas 24 metų su turtu ieško rimtos gyvenimo draugės su turtu nuo 3000 iki 6000 litų. Amatininkė-siuvėja – kiek mažiau. Laiškus su fotografija siųsti Lankupių paštan iki pareikalavimo“.
„Ūkininko duktė, senesnė, gero būdo, turinti 36 margų ūkį, gerais trobesiais, nori susipažinti su senesniu evangeliku ponu, mieliausiai amatininku, turinčiu 3000–4000 litų vėlesnių vedybų tikslu“.
Lojalūs piliečiai?
Nuo 1936 m. pradžios Klaipėdos lietuviško dienraščio „Vakarai“ skelbimų puslapiuose kas mėnesį pasitaikydavo po keletą štai tokio turinio pranešimų, pasirašytų skirtingų asmenų:
„Pareiškiu, kad į priešvalstybinę SOVOG partiją buvau įstojęs suvedžiotas ekonominiais pažadais. Partijos veiklai nepritariu, esu ir toliau būsiu lojaliu Lietuvos piliečiu.“
Tokius viešus pareiškimus pateikė Spingatis Frizas, Albertas Hasleris iš Blauzdžių, V.Zygaudas iš Krakiniškių, Walter Jagat iš Panemunės, Adomas Kalvaitis iš Rusnės, Otto Lepert iš Panemunės, Fritz Hoepner, Maks Rute, Jurgis Oginschus iš Naikiškių ir daugelis kitų.
Atsižadėjimus nuo nacistinės veiklos veikiausiai paskatino garsiosios Ernsto Neumanno ir Theodoro von Sasso bylos baigtis.
1933 m. pradžioje naciams paėmus valdžią Vokietijoje, Klaipėdos krašte ypač suaktyvėjo pronacistinis judėjimas. Tų pačių metų pavasarį Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios kunigas T.von Sassas ėmė kurti oficialią pronacistinę politinę organizaciją.
1933 m. birželio 21 d. buvo įsteigta antra E.Neumanno vadovaujama pronacistinė Klaipėdos krašto socialistinė tautos sąjunga (vok. Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebiets – SOVOG).
Vokietijos pavyzdžiu Klaipėdos krašte buvo pradėti organizuoti smogikų būriai, kurių gretose buvo gaji ginkluoto perversmo idėja. 1934 m. SOVOG gretose buvo 5 986 nariai, CSA priklausė 2 258.
1935 m. kovo 16 d. teismas už antivalstybinę veiklą E.Neumanną nuteisė kalėti 12 metų, Theodorą von Sassą – 8 metus. Iš viso buvo nuteisti 87 asmenys, 35 išteisinti (ilgiau kalėti liko 76 asmenys).
Ne tokie aktyvūs nariai, mėgindami apsidrausti nuo atsakomybės, viešai laikraščių puslapiuose atsižadėjo savo narystės SOVOG. Tačiau lojalumą Lietuvai prisiekiančiųjų skaičius iš jų vis tiek buvo labai mažas.
Ypatingas gydytojų statusas
To meto laikraščių skelbimai liudija, kad tarpukario Klaipėdoje ypač svarbūs asmenys buvo medikai. Jie nuolat informuodavo pacientus, kada išvyksta ir kada grįžta į miestą.
Kai kurių jų skelbimai itin lakoniški: „Sugrįžau. Dr. Didžys“.
„Išvažiavau kelioms savaitėms. Dantų praktika. Lila Kupo“.
„Sugrįžau. Dr. Hanemann. Laukininkų g. 29/30, įėjimas iš Kepėjų gatvės“.
„Dantų gydytoja E.Paliulionaitė sugrįžo iš atostogų. Priėmimo valandos: 8–11 ir 5–7 val. Po pietų“.
„Pranešu, kad sugrįžau iš Panevėžio ligoninės ir galiu kiekvienu momentu vykti prie gimdymų. Akušerė A.Ladygienė, Malūnų g. 15a“.
Neįprasti pasiūlymai
Laikraščiuose labai dažni šiandien keistai skambantys skelbimai, tačiau jie liudija to meto Klaipėdos ekonominę-socialinę padėtį, žmonių tarpusavio santykius.
„Atiduodamos valgyklos virtuvės atliekos. Siūlymus siųsti šio dienraščio administracijai“.
„Moteriškė H.Palelienė prieš tris dienas pasišalino iš prieglaudos. Prašome ją grąžinti į prieglaudą, išlaidos bus atlygintos“.
„Dviejų mėn. berniukas atiduodamas įsūnijimui. Pasiūlymus siųsti šio dienraščio administracijai“.
„Nuodų pasėjau ant Mileikių lauko daugel metų. Michel Laurat“.
„Parduoda gerai išlaikytą kambarinę išvietę. Žvejų g. 22“.
„Draudžiu Rudynuose ant mano lauko šiaurinės pusės, kur statoma mano pašiūrė, važiuoti, joti ir vaikščioti. Be to, pranešu, kad kas iki gruodžio 10 d. neatsiims savo daiktus, juos laikysiu kaip savo. Martins Meblau. Rudynai, Žemaitkiemių paštas“.
„Skubiai parduotu pirmo pagyrimo premijuotą veislinį gaidį ir vištą“.
Radiniai ar šnipų žaidimai?
Kaip ir dabar, taip ir anais laikais, klaipėdiečiai buvo išsiblaškę ir neretai pamesdavo drabužius, pinigines, laikrodžius, kitus daiktus. Laikraščiuose skelbimus spausdindavo ir tie, kurie pametė, ir tie, kurie rado pamestus daiktus.
„Pamečiau piniginę su turiniu. Radėjo prašau grąžinti už atlyginimą valsčiaus viršaičiui Priekulėje“.
„Radau piniginę su maždaug 7 litais kelyje tarp Šilutės ir Rūgulių. Išlaidas padengus, savininką prašau atsiimti. J.Gerulis. Vabalai“.
„100 litų gauna tas, kuris mano pamestus Dariaus ir Girėno gatvėje iki stoties 400 litų grąžins. Sąžiningą radėją prašau atiduoti šio dienraščio administracijai“.
„Pamečiau portfelį su svarbiais popieriais tarp Peteraičių ir Kiupelių. Radėjui prašau grąžinti už atlyginimą dokumentuose pažymėtu vardu“.
„Ridikiulis su pasu pil. E.Prialgauskienės sumainytas šių metų gegužės 19 d. Šaulių name. Prašome atsimainyti. Prialgauskienė. Liepojaus g. nr. 31“.
„Nimerzatės pajūryje radau moterišką laikrodėlį. Atsiimti nuo 6 iki 14 val. „Ryto“ spaustuvėje“.
„Šio mėnesio 20 d. miesto stadione pamestas revolveris. Firmos „Liliput“, kalibras 6,35, Nr. 42772, radus pranešti XX šaulių rinktinės štabui. Atsilyginsiu“.
Tačiau kai kurie skelbimai gana keisti. Akivaizdu, kad jie skirti kažkokiam konkrečiam asmeniui, nes tie vieši susirašinėjimai yra tarsi specialiųjų agentų žinutės, kurių prasmę žino tik tie, kam jos skirtos. Ši versija – reali, nes žvalgai neretai laikraščių skelbimus naudojo tam tikrai informacijai perduoti, kai tai padaryti nebuvo kitų galimybių.
„Rastas šliūbinis žiedas. Monograma G.J. – 1935 m. Atsiimti Virvininkų g. 7. Jūrininkas“.
„Radau šilkinės medžiagos gabalą. Neringas“.
„Radau kišeninį laikrodį. Išlaidas apmokėjus, prašau atsiimti. Pėdžius. Kanstonai“.
Būsto ir darbo paieška
Prieš 70 metų Klaipėdoje bene daugiausia skelbimų, kuriuose siūlė nuomotis būstą.
„Ponas arba panelė ieškomi prie 2 asmenų bendram gyvenimui nuo gegužės 1 d.“.
„Išnuomojamas mėbl. (su baldais – A.D.) kambarys. Pageidautina rimta panelė. Atsiklausti stoties kioske“. „Kambarys mėbl., saulėtas išnuomojamas geresniam ponui nuo gegužės 1 d.“.
Iš gausių skelbimų, kuriuose ieškoma tarnaičių ar kito aptarnaujančio personalo, galima teigti, jog Klaipėdoje prieškariu buvo stiprus vidurinysis visuomenės sluoksnis.
„Tarnaitė, mokanti virti, švari tuojau reikalinga“. „Melžėjas stropus tuojau reikalingas“. „Bernas klaipėdietis už gerą atlyginimą greitai reikalingas“. „Kučeris nuo sausio 1 d. reikalingas“.
Vienas egzotiškiausių darbo pasiūlymų buvo reklamos mergaitei: „Kojinių krautuvei reikalinga reklamos mergaitė, lieknomis, pilnai lieknomis, stipriomis blauzdomis, pasiūlymus su vaizdais ir laisvų kelių nuotraukomis siųsti iki gruodžio 28 d.“