Šeštadienį, gruodžio 19 d., Vilniuje įvyko Tautininkų sąjungos suvažiavimas, kuriame buvo susigrąžintas istorinis, Antano Smetonos laikų pavadinimas – Lietuvių tautininkų sąjunga, priimtos rezoliucijas svarbiais Tautos ir Valstybės gyvenimo klausimais ir išrinkta nauja sąjungos vadovybė: pirmininkas, Taryba, Etikos bei Kontrolės komisijos.
Naujuoju partijos pirmininku išrinktas Nepriklausomybės akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras Audrius Rudys (iš 162 balsavusių suvažiavimo dalyvių už jį pasisakė 120). Į partijos pirmininko postą kandidatavo ir buvęs „Klaipėdos naftos“ direktorius Petras Pareigis bei Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis. Dar trys kandidatai – buvęs partijos pirmininkas Julius Panka, politologas Marius Kundrotas ir žurnalistas Ričardas Čekutis – atsiėmė savo kandidatūras A. Rudžio naudai dar prieš suvažiavimą.
Suvažiavime buvo patvirtintos ir pagrindinės TS programos tezės, su kuriomis Tautininkų Sąjunga dalyvaus 2016 metų Seimo rinkimuose, du kreipimaisi – „Dėl Lietuvos neveiklumo po skandalingo Europos žmogaus teisių teismo sprendimo“ bei „Nepriklausomybė, saugumas, ateitis“ ir rezoliucija „Dėl svarbiausių iššūkių ir uždavinių Lietuvoje“.
Skelbiame visą rezoliucijos tekstą:
Lietuvių tauta nyksta, kiekvienais metais mes prarandame vis daugiau savo tautiečių, dalis jų prarandama dėl emigracijos, dalis – dėl aukšto mirtingumo ir žemo gimstamumo lygio. Mokslininkų prognozės negailestingos – visai realu, kad nepraeis nė 100 metų ir mūsų Tautą ištiks prūsų tautos likimas, liksime tik istorijos vadovėliuose. Todėl Tautininkų Sąjunga sako – dabar arba niekada! Jei šiandien nebus imtasi realių žingsnių, rytoj bus per vėlu. Tautininkų Sąjunga, susirinkusi į trečiąjį Suvažiavimą nuo atsikūrimo, įvardija svarbiausius iššūkius ir uždavinius įvairiose Tautos ir Valstybės gyvenimo srityse.
1. Savastis ir savarankiškumas. Stiprinsime Lietuvos valstybingumą ir jos gynybines galias, taip pat pilietinę savigyną, priešinsimės bet kokiems siekiams iš Rytų ar Vakarų paveržti mūsų Valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą. Ginsime Lietuvos žemę ir išskirtinę jos piliečių teisę šią žemę valdyti, plėtosime Valstybės ir jos piliečių ūkines galias. Priešinsimės bet kokiems siekiams prieš tautos valią į mūsų šalį įvežti migrantus ir sieksime susigrąžinti iš mūsų šalies išstumtus tautiečius.
2. Kalba ir kultūra. Tautinis tapatumas, brandi savimonė, dvasinė kūryba – Valstybės gyvasties šaltinis ir geriausia jos saugumo strategija. Nuosekliai tęsime darbus valstybinės kalbos ir jos tarmių puoselėjimo, tautinės kultūros tąsos ir turtinimo baruose. Išsaugosime valstybinę kalbą ir plėsime jos vartojimo sferą. Lietuvos piliečių dokumentai, gyvenviečių, upių ir gatvių pavadinimai privalo būti rašomi tik lietuvių kalba be jokių išimčių. Švietimo įstaigose ugdymo procesas privalo vykti tik valstybine kalba išskyrus užsienio kalbų ir tautinių bendrijų mokinių gimtosios kalbos pamokas.
3. Piliečių valdžia ir teisingumas. Skatinsime dalyvaujamąją ir tiesioginę demokratiją, kurioje piliečiai galėtų patys spręsti Valstybės, o per tai – ir savo likimą. Stiprinsime socialinį solidarumą atitinkamai kurdami valstybės mokesčių, išmokų ir paramos politiką. Sustabdysime naujo socialinio modelio reformas, kurios kenktų darbuotojų ir darbdavių interesams.
4. Šeima ir dora. Suteiksime realią valstybės paramą socialiai atsakingoms, vaikus auginančioms šeimoms. Tobulindami mokesčių lengvatas, plėtodami darželių tinklą, įgyvendindami būsto programas ir kitas priemones sieksime, kad vaikų auginimas Lietuvoje taptų ne sunkumu ar problema, o prestižu ir siekiamybe. Valstybės įstatymai, kultūros ir švietimo politika turi skatinti dorą ir jos ugdymą. Vartotojiškumo, savanaudiškumo, ištvirkimo, smurto propagavimui turi būti užkirstas kelias.
Kviečiame jungtis visus Lietuvos piliečius, visas politines ir visuomenines jėgas, kurios suvokia grėsmes, kylančias mūsų Tautos išlikimui ir pritaria šiems įvardytiems uždaviniams. Susivienykime vardan Lietuvos ir siekdami šių tikslų aktyviai dalyvaukime artėjančiuose Seimo rinkimuose kartu!