Šiandien, gruodžio 1 d., 9 val. 30 min. Konstitucinis Teismas (KT) viešame posėdyje pradės nagrinėti bylą dėl Seimo statuto nuostatų, pagal kurias Seimas priima nutarimą dėl valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateikiamos metinės valstybės institucijos veiklos ataskaitos, o priėmęs nutarimą nepritarti šiai ataskaitai, gali pavesti ją svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo valstybės institucijos vadovu, jei šį vadovą skiria Seimas, arba dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti vadovą, jei šio vadovo paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, atitikties Konstitucijai.
Byloje bus tiriamas ir Prokuratūros įstatymo nuostatų, pagal kurias generalinis prokuroras už prokuratūros veiklą atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui ir gali būti atleistas Seimo siūlymu, taip pat Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo, kuriuo nepritarta prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitai, konstitucingumas.
Konstitucinis Teismas į vieną bylą sujungė du Seimo narių grupių prašymus.
Pareiškėjos teigimu, pagal Konstitucijos 67 straipsnio 5 punktą, kuriame nustatyta, kad Seimas steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus, ir 75 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Seimo skirti ar rinkti pareigūnai atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą, Seimui yra suteiktos tam tikros parlamentinės kontrolės funkcijos, tačiau tik tų valstybės institucijų vadovų atžvilgiu, kuriuos skiria ar renka pats Seimas. Be to, pagal Konstituciją valstybės institucijos vadovo atleidimas pareiškus jam nepasitikėjimą nesiejamas su visos institucijos veiklos ataskaita, jos svarstymu ir balsavimu dėl jos. Pasak pareiškėjos, Seimo statute įtvirtinus galimybę Seimui pradėti valstybės institucijos vadovo, kurį skiria Seimas, atleidimo procedūrą pasinaudojant nepritarimu institucijos veiklos metinei ataskaitai, taip pat galimybę siūlyti atleisti valstybės institucijos vadovą, kurį Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas, buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinta valdžios galių pusiausvyra, o Seimui suteikta daugiau galių, nei yra numatyta Konstitucijoje.
Pasak pareiškėjos, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos keisti valstybės institucijų vadovus kiekvieną kartą, kai pasikeičia parlamentinė dauguma, o tai neatitinka teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, taip pat pažeidžia teisėsaugos institucijų, kurių vadovus skiriant Seimas duoda pritarimą, depolitizavimo principą. Pareiškėja pažymėjo, kad prokurorai gali tinkamai vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas tik būdami nepriklausomi nuo valstybės valdžios institucijų. Todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės valdžios institucijoms suteikti įgaliojimai sudarytų prielaidas suvaržyti prokurorų nepriklausomumą, kištis į jų veiklą ir daryti įtaką. Negali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį generalinis prokuroras turėtų atsiskaityti įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios institucijai už prokuratūros veiklą vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas, o ši institucija galėtų svarstyti generalinio prokuroro jai pateiktą prokuratūros veiklos ataskaitą ir priimti sprendimą pritarti arba nepritarti jai.
Pareiškėjos prašyme nurodoma, kad pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą generalinį prokurorą galima atleisti bet kuriuo momentu, dėl bet kokių aplinkybių ir motyvų ar netgi jų nesant, jeigu yra viena sąlyga – Seimo siūlymas atleisti generalinį prokurorą. Taip pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Prašyme taip pat pažymėta, kad pagal Konstituciją iniciatyvos teisė atleidžiant (kaip ir skiriant) generalinį prokurorą suteikta išimtinai valstybės vadovui. Tačiau ginčijamu teisiniu reguliavimu ši teisė perduota Seimui, taip pažeidžiant Konstitucijoje nustatytą valstybės vadovo ir Tautos atstovybės galių pusiausvyrą.
Pareiškėja taip pat remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją gali nustatyti tik tokius generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui pagrindus, dėl kurių pobūdžio generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų. Prašyme teigiama, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos atleisti generalinį prokurorą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui bet kuriuo metu, be aiškios priežasties ir nesant jokio teisinio pagrindo. Taip pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta generalinio prokuroro atleidimo tvarka.
Į Konstitucinio Teismo posėdį kviečiami pareiškėjų Seimo narių grupių atstovai Seimo nariai Andrius Kubilius ir Stasys Šedbaras, taip pat suinteresuoto asmens Seimo atstovai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Rutkauskaitė.
Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje (ČIA).