Kaišiadorių rajono apylinkės teismo salė šį ketvirtadienį, vasario 20-ąją, buvo pilnutėlė. Stebėti politinio teismo proceso, kuriame turėjo būti nagrinėjama baudžiamoji byla, iškelta septyniolikai Garliavos smurto liudininkų, atvyko visuomenininkai iš Kauno ir Vilniaus, Seimo nariai Naglis Puteikis ir Rytas Kupčinskas.
Teismo posėdžio pradžioje paaiškėjo, kad kvietimas į teismą nebuvo įteiktas kaltinamajam Vidui Petraičiui, kuris į teismą neatvyko. Teismas paskelbė pertrauką ir bylai nagrinėti paskyrė kovo 25 dieną.
Baudžiamojoje byloje kaltinimai trukdžius antstolei atlikti savo pareigas ir įžeidinėjus yra pareikšti šiems Garliavos šturmo liudininkams: Kęstučiui Dūdėnui, Gediminui Aidukui, Evaldui Staliūnui, Sigitui Gudynui, Giedriui Okuniui, Žygimantui Bulotai, Svajūnui Tamuliui, Matui Morkevičiui, Aušrinei Balčiūnei, Alvydui Arnauskui, Erikui Kuktai, Rūtai Urbelienei, Žilvinui Paškevičiui, Dariui Kaminickui, Tautrimui Januševičiui, Vidui Petraičiui, Gretai Knapkienei.
Antstolė Sonata Vaicekauskienė ir portalo lrytas.lt žurnalistas Nerijus Povilaitis yra pripažinti nukentėjusiais šioje byloje.
Politinė byla paskirta nagrinėti teisėjui Gintautui Kaulakiui. Baigęs teisę Vilniaus universitete, G. Kaulakis dirbo tardytoju Biržų, Plungės, Telšių prokuratūrose. 1984–1987 metais G. Kaulakis buvo tardytoju ir vyriausiuoju tardytoju SSRS karinėje prokuratūroje Samarkando garnizone. Nuo 1993-iųjų dirba Kaišiadorių rajono apylinkės teisme. 1993–2006 metais šiam teismui pirmininkavo, o 2006–2010 metais teismo pirmininko pareigas ėjo laikinai.
Šių metų sausį G. Kaulakiui iškeltą drausmės bylą nagrinėjo Teisėjų garbės teismas. Jis pripažino, kad teisėjas G. Kaulakis nesilaikė Teisėjų etikos kodekso ir „aiškiai aplaidžiai atliko savo pareigas“, tačiau nuobaudos neskyrė.
Teismo posėdžio stebėti susirinkę piliečiai svarstė, kodėl politinė Garliavos smurto liudininkų byla buvo perduota nagrinėti būtent Kaišiadorių apylinkės teismui: juk šis teismas, nuolat nagrinėjantis Pravieniškių kalėjime įkalintų asmenų pirmalaikio paleidimo bylas, tarp teisininkų minimas kaip ypatingai pažeidžiamas. Piliečius stebino ir tai, kad politiškai jautri byla skirta nagrinėti būtent teisėjui G. Kaulakiui, net 18 metų vadovavusiam ypatingai pažeidžiamam apylinkės teismui.