Kaip jau skelbėme, šių metų kovo 13 dieną vykusiame Seimo posėdyje buvo nutarta kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų Referendumo įstatymo nuostatų konstitucingumą, o tiksliau – paieškotų naujų „teisinių galimybių“, kaip Seimas galėtų apriboti tautos bei piliečių politines teises ir žlugdyti pilietines referendumų iniciatyvas. Su šio posėdžio stenograma galima susipažinti ČIA.
Šios bylos KT ėmėsi birželio 20 d., penktadienį. KT įvertins Referendumo įstatymo 14 straipsnį – atsakys, ar išties Seimui nesuteikiama teisė spręsti dėl referendumo skelbimo, net jei yra ekspertų grupės išvada, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos.
Buvęs KT teisėjas, teisės mokslų daktaras V. Sinkevičius, neslepiantis savo įsitikinimo, kad birželio 29 d. referendumo klausimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams yra neteisėtas, teigia, kad šis KT sprendimas dėl Referendumo įstatymo nuostatų konstitucingumo referendumo dėl žemės pardavimo rengimui įtakos neturės – tautos nuomonės bus atsiklausta. Tačiau V. Sinkevičiaus teigimu, KT gali patvirtinti anksčiau paskelbtą sprendimą, kad KT turi galią panaikinti referendumo rezultatus. Teisininko manymu, toks likimas gali ištikti ir referendumą dėl žemės pardavimo, jei jis įvyktų ir tauta pritartų iniciatyvinės grupės siūlymams.
Portalo Alfa.lt pakalbintas teisės ekspertas teigė: „Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas šitą bylą, gali pasakyti, kad, jeigu referendumas įvyks ir tauta priims sprendimą, kuris paneigia fundamentalias konstitucines vertybes, pavyzdžiui, žmogaus teises ir laisves, demokratiją ir kitus dalykus, tai tokias Konstitucijos pataisas, kurias tauta priims referendumu, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Vadinasi, referendumas bus tuščias, Konstitucijos pataisos, priimtos referendumu, bus pašalintos iš Konstitucijos ir iš Lietuvos teisės sistemos ir nebus taikomos.
Jeigu įvyktų referendumas dėl žemės ir jeigu tauta nutartų, kad draudžiama parduoti žemę užsieniečiams, tai Konstitucinis Teismas pasakė, kad negalima daryti tokių pataisų, kol nepakeistas referendumo konstitucinis aktas dėl narystės Europos Sąjungoje, kitaip tariant, kol Lietuva neišstojo iš Europos Sąjungos. Tai reiškia, kad, jeigu tokios pataisos bus padarytos, tai Konstitucinis Teismas pripažins jas prieštaraujančiomis Konstitucijai ir pašalins jas iš Konstitucijos, tai tas referendumas bus niekinis“, – aiškino V. Sinkevičius.
„Teismas turi visas realias praktines galimybes pripažinti tokio referendumo rezultatus prieštaraujančius Konstitucijai“, – pridūrė teisininkas.
Pasak V. Sinkevičiaus, įstatymai numato, kad po įvykusio referendumo analoginio pobūdžio Konstitucijos pataisos gali būti inicijuojamos ne anksčiau kaip po metų.
„Bet jeigu tai būtų ta pati Konstitucijos pataisa, to paties turinio, kuri buvo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai, tai reikia prisiminti, kad Konstitucinio Teismo nutarimo negalima įveikti antrą kartą nei referendumu, nei įstatymu, tai, vadinasi, turės būti kita Konstitucijos pataisa. Bet jeigu tai bus analogiško turinio pataisa, tai ji vėl bus pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai“, – aiškino V. Sinkevičius.