Kaip skelbėme, vadinamąją Kauno pedofilijos bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas penktadienį nusprendė, kad po mirties dėl mažametės mergaitės tvirkinimo teisiamas verslininkas Andrius Ūsas turi būti išteisintas.
Tiesos.lt redakcija pakalbino teisininką Tautrimą Januševičių.
Ar vakar dienos teismo kolegijos sprendimas ir jame pateikti argumentai įtikino Jus, ir kaip teisininką, ir kaip žmogų?
Reikia pasakyti, kad teisinėje valstybėje piliečiams nesuteikta teisė nesutikti su teismo sprendimais procesine forma, bet niekas nedraudžia abejoti pačių sprendimų pagrįstumu ar moraliniu teisingumu, nors moralinis teisingumas ir teisėtumas neturi nieko bendra žiūrint iš teisinės pusės.
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir per 20 dienų jį galima skųsti apeliacine tvarka, todėl laikyti A. Ūsą išteisintu nėra tikslu. Taip bus galima tvirtinti tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Vis dėlto manau, kad piliečiai turi laisvą valią pasirinkti kuo tikėti, net ir visiškai įsiteisėjus priimtam teismo sprendimui, jei kartais jis nebus skundžiamas apeliacine tvarka.
Kaip vertinate prokuratūros elgesį: pedofilijos bylą parengė ir perdavė teismui, o teisme primygtinai prašė A. Ūsą išteisinti?
Visuomenei pagrįstai gali kilti abejonė dėl tokio prokurorų elgesio. Prisiminkime, kad vos tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui a. a A. Ūsas buvo įtariamas D. Kedytės žaginimu, o tai pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 str. 4 d. yra baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.
Vėliau, jei pamenate, kaltinimai buvo pateikti ir įtarimai nusikalstama veika perkvalifikuoti į BK 153 str., kuris numato gerokai lengvesnę baudžiamą atsakomybę, t. y. laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Taigi nuo pradžių įvykius sekanti visuomenė pati susidarė nuomonę. Ir aš manau, jai kylančios abejonės dėl sprendimo pagrįstumo, moralinio teisingumo turi rimtą pagrindą.