BNS
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo sostinės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“.
Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija.
„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju, atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai pripažinti kaip diskriminaciją“, – sakoma pranešime.
Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad nebesant valstybes skiriančios ribos, negalima riboti asmens įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.
Kaip pranešė teisme pareiškėjams padėjusi viešoji įstaiga Europos žmogaus teisių fondas, pernai kovą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius susituokusiems lietuvei ir belgui išdavė santuokos liudijimą, kuriame moters pavardė įrašyta su „v“ raide (Pauvels), o jos vyrui pavardė palikta originalo forma, t. y. su „w“ raide (Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą apskundė.
Vilniaus mieto apylinkės teismas panaikino Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą ir įpareigojo pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime į „Pauwels“ bei išduoti naują santuokos liudijimą.
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas.
Teisme lietuvei atstovavęs advokatas Modestas Sriubas per spaudos konferenciją ketvirtadienį atkreipė dėmesį, kad šioje byloje privatus interesas nusvėrė viešąjį – Konstitucijoje įtvirtintas privataus gyvenimo neliečiamumas įvertintas kaip svarbesnis nei taip pat konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos principas.
„Mes kaip vieną iš argumentų pateikėme, kad šiai dienai yra nemažas skaičius žmonių, kurie jau turi (dokumentus) su „w“ raide. Mes pateikėme Gyventojų registro tarnybos pažymą, kad tokių pavardžių buvo 69 vienetai, o vardų – 13. Tai vėlgi oponuojanti pusė negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo atveju pareiškėjai yra nediskriminuojami šitų asmenų atžvilgiu, kurie turi asmens tapatybės dokumentus su „w“, – aiškino advokatas.
Advokato padėjėja Evelina Baliko sakė, kad šis sprendimas galėtų būti akstinas pagaliau priimti įstatymus, leidžiančius asmenvardžius rašyti ne tik lietuviškai ir pasuose.
„Tikimės, kad šis precedentas pagreitins procesą Lietuvoje ir nereikės laukti, kol Lietuva bus pripažinta, kad pažeidžia (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos) konvencijos 8 straipsnį dėl privataus gyvenimo“, – sakė E.Baliko.
Spaudos konferencijoje ketvirtadienį dalyvavęs belgas Bartas Pauwelsas (Bartas Pauelsas) tvirtino, kad jis su žmona į teismus nusprendė kreiptis po to, kai jo tėvai, norėję abiem sutuoktiniams palikti turto, susidūrė su sunkumais dėl skirtingų jų pavardžių.
„Mano tėvai pasiruošė palikimą atiduoti, norėjo įtraukti mano žmoną, kuri yra Lietuvos pilietė, ir kai jie kreipėsi į notarą Belgijoje, notaras pamatė, kad yra rašybos klaida, nes žmonos pavardė neatitinka mano pavardės. Prašė papildomų paaiškinimų, tai buvo pirmas labai rimtas nepatogumas (…). Lietuvoje tai yra traktuojama kaip ta pati pavardė, tačiau kitur Europos Sąjungoje keliaujant tai yra kitokia pavardė“, – sakė B.Pauwelsas.
Jis teigė, kad Lietuvoje gyvendamas jau daugiau kaip dešimtmetį nepastebėjo praktinių trukdžių naudoti „w“ savo pavardėje.
„Niekur nesusidūriau, kad kokia nors sekretorė klaustų, kur jai klaviatūroje rasti „w“. Visur sistemos puikiausiai veikia“, – įsitikinęs B.Pauwels.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose nelietuviškos kilmės pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
eilinis teisejas spjauna i LR Konstitucija ir viskas. Idomu, kaip bus su rusu pavardemis- minkstumo, tvirtumo zenklais, ,,šč” ir t.t. Turetu buti priimtas istatymas – papildomas lapas pase su originaliai irasyta pavarde. Galima pagalvoti, kad tu uzsienieciu Lietuvoje tukstanciai, del kuriu turime pakesti eilini teisejukscio sprendima, iskraipant lietuviska abecele. Ziauru, kad valstybe tampa tik valstija.. .
Teisėjai ne prie ko. Jeigu panorės tai ir X užrašis.Jiems kostitucija poX..
Eilinis teisėjas vienu brūkštelėjimu „išsprendė” eilę metų vykusią diskusiją ir nesutarimus dėl pavardžių rašymo.Štai kur tikroji Lietuvos valdžia! Tad kam reikalinga ta „armija” biurokratų kurią išlaiko mokesčių mokėtojai.
belgas Lietuvoje neturėjo kliūčių su savo pavarde, o štai Belgijoje jau nesusipratimai dėl v raidės,tai kurioje šalyje vyksta diskriminacija,ar belgai aukštesnės rasės nei lietuviai?
Trūksta tik šio Vilniaus apylinkės teismo „išaiškinimo”, kad užsienyje lietuvių pavardės jau seniai rašomos lietuviškai, tik štai viena Lietuva „diskriminuoja” savo piliečius, dokumentuose rašydama jų pavardes valstybine kalba.
Ar šis teisėjas, sąmoningai darantis antiįstatyminius sprendimus, vis dar neatleistas iš pareigų?
tik atleisti iš pareigų permaža, jis vertas kokių 2,5 gramų švino.
Kokia to teisejo pavarde?
Šis keistenybėmis pagarsėjęs Vilniaus miesto teisėjas Gintaras Seikalis (o gal Seikal).
Kodėl straipsnyje pateikta tik antiįstatyminiai „teisėjo” ir jo advokatų paistalai, nepateikiant teisingo įstatymo išaiškinimo ir jo praktinio pritaikymo? Beje, retorinis klausimas: ar gali šis „teisėjas” pateikti bent vieną ES valstybę, kurios dokumentuose, rašant pavardes ir vardus, būtų rašomi taip pat ir nevalstybinės (t.y. užsienio kalbos) kalbos abėcėlės raidėmis.
Paklausiau teisėjo ir advokato išvedžiojimus radijo laidoje… Arba jie yra debilai arba piktybiškai meluoja. Atvirkščiai aiškina EŽTT sprendimą Mencenos byloje. Taigi, EŽTT pasisakė, kad asmuo su lietuviškai parašyta pavarde turi turėti tokias pačias socialines, politines, ekonomines ir kt. teises. Jeigu kalbate apie “ėjimą į Europą”, tai reikia ne atsisakinėti lietuvių kalbos, o kovoti už lietuvių kalbos teises, kad Lietuvos pilietė nebūtų diskriminuojama kokio nors belgų notaro už tai, kad jos pilietės pase ir kituose dokumentuose pavardė parašyta lietuviškai. Baikite šiuolaikinėje Europoje mąstyti pagal buvusių šovinistinių nutautintojų į lietuvių sąmonę įkaltą aiškinimą, kad “lietuviškai Dievas nesupras”. Einant į Europą reikia ne naikinti lietuvių kalbą ar teisiniais sprendimais siaurinti jos vartojimą, o užtikrinti, kad lietuvių kalba išliktų valstybine kalba, o piliečiai su… Skaityti daugiau »