Šiandien, vasario 17 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėjęs Lietuvos sąrašo kreipimąsi, ar Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės principo bei Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme skelbiamo kandidatų lygiateisiškumo principo, paskelbė, kad nusprendė priimti ieškovo išdėstytus argumentus, jog VRK norminis dokumentas prieštarauja Konstitucijai bei įstatymams, ir nutarė bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir pradėti tyrimą dėl VRK dokumento 20 ir 21 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai ir įstatymams.
Kaip rašoma LVAT pranešime spaudai, teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja), suabejojo, ar VRK patvirtintas Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašas atitinka aukštesnės galios teisės aktus. Teismui kilo abejonių ir dėl to, ar VRK apskritai turėjo teisę savo sprendimu nustatyti tokią tvarką, pagal kurią nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijose leidžiama dalyvauti tik atstovams partijų, iškėlusių kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti daugiau nei pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, ir kuri galimai yra diskriminuojanti kitus kandidatus bei pažeidžianti rinkimų lygiateisiškumo principą.
Tiesos.lt primena, kad VRK, pasirėmusi savo pačios norminiu aktu, užkirto kelią politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ kandidatams dalyvauti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose diskusijose per LRT.
„Mes giname ne tik savo kandidato į sostinės merus Naglio Puteikio ir Lietuvos Sąrašo atstovų, kandidatuojančių į Vilniaus tarybą, teises. Ne tik kitų partijų ir visuomeninių komitetų teises. Mums rūpi, kad nebūtų pamintos konstitucinės Lietuvos piliečių teisės gauti išsamią ir patikimą informaciją. Rūpi, kad piliečiais rinkimų metu nebūtų manipuliuojama. Lietuvos Sąrašo politinis sambūris susitelkė ne valdžios siekdamas, bet norėdamas suteikti politines galias visuomenei. Kreipėmės į teismą, nes norime laužyti susidariusį uždarą nomenklatūrinės valdžios ir jos remiamos žiniasklaidos ratą. Šiandien dosniai iš biudžeto finansuojamos partijos vienos užsidariusios diskutuoja iš biudžeto išlaikomo LRT laidose, už kurias biudžeto lėšomis sumoka VRK. Nemanome, kad tokia tvarka yra civilizuota ir demokratinė. Nemanome, kad Lietuvos sostinės mero rinkimai yra „regioninio lygio“ reikalas“, – taip savo sprendimą kreiptis į teismą aiškino Lietuvos Sąrašo pirmininkas Darius Kuolys.
Supažindiname su visu LVAT pranešimu spaudai ir nutartimi:
Byla dėl partijos nepakvietimo dalyvauti nacionalinio transliuotojo rengiamose diskusijose sustabdyta dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo
2015-02-17
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2015 m. vasario 17 d. nutarė sustabdyti administracinę bylą dėl politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ atstovų nepakvietimo dalyvauti nacionalinio transliuotojo rengiamose diskusijose per radiją ir televiziją, kurios finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Šioje byloje buvo pradėtas tyrimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams.
Nagrinėtoje byloje ginčas kilo dėl to, kad Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų agitacijos procese nepakvietė politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ kandidatų keliamo sąrašo atstovo ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus Naglio Puteikio atstovo dalyvauti nacionalinio transliuotojo rengiamose diskusijose per radiją ir televiziją, kurios finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog Vyriausiajai rinkimų komisijai yra nustatyta pareiga sudaryti sąlygas kandidatams realizuoti savo teisę nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, t. y. dalyvauti nacionalinio transliuotojo rengiamose diskusijose per radiją ir televiziją. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teismas taip pat pabrėžė, jog visuomeninio transliuotojo paskirtis yra užtikrinti viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai.
Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašas (patvirtintas VRK 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69) (toliau – Tvarkos aprašas) nustato bendrą tvarką, kuria remiantis, vykstant rinkimams, iš VRK asignavimų organizuojamos ir vykdomos kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją. Tvarkos apraše nustatyta, jog nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų (20 punktas). Jame taip pat įtvirtinta, kad regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, ir save išsikėlę kandidatai (21 punktas). Byloje nustatyta, jog pareiškėjas neatitiko dalyvavimo nacionalinio lygio laidose reikalavimų dėl rinkėjų skaičiaus, todėl dalyvauti tokiose laidose nebuvo kviečiamas.
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, jog įstatymai suteikia teisę VRK nustatyti kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją, siekiant pristatyti rinkimų programas, tvarką, patvirtinti rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles, nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką. Kartu VRK kyla pareiga sudaryti sąlygas kandidatams realizuoti savo teisę nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis (dalyvauti diskusijose per radiją ir televiziją) bei nepažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principo. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog įstatymuose VRK nėra suteikti įgaliojimai nustatyti, kurie politinių partijų kandidatai ir atstovai gali dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, o kurie gali dalyvauti regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose.
LVAT teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar teisinis reguliavimas, kuriuo apribojama teisė kandidatams ir atstovams tų politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, dalyvauti nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose, lyginant su kandidatais ir atstovais tų politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, nėra diskriminuojantis ir pažeidžiantis kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principą. Be to, teismui taip pat kilo abejonė, ar tokio pobūdžio teisinis reguliavimas gali būti nustatytas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas. LVAT teisėjų kolegija nusprendė pradėti tyrimą dėl Tvarkos aprašo 20 ir 21 punktų teisėtumo.