tv3.lt
Vilniaus apygardos administraciniame teisme – rezonansinis sprendimas. Teismas spręsdamas multimilijonierių, „Vilniaus prekybos” akcininkų ginčus, nustatė, kad visi vadinamojo VP devintuko nariai sąmoningai slėpė mokesčius nuo valstybės ir tokiam sprendimui pritarė vienbalsiai.
Šios aplinkybės paaiškėjo tiriant vieno iš VP grupės akcininkų, Juliaus Numavičiaus, ginčą su Mokesčių inspekcija. Šioje byloje teismas nustatė, kad J. Numavičius nuslėpė savo 4,4 mln. litų pajamų, jas įvardijant palūkanomis, o ne kitomis pajamomis. Taip buvo nemokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Tačiau teismo sprendime nurodyta, kad visi sprendimai dėl įmonių reorganizavimo buvo priimami vienabalsiai visų akcininkų. Reorganozavimų metu cirkuliavo šimtai milijonų litų, nuo kurių nebuvo mokamas GPM.
Teismas – VP akcininkai sąmoningai vengė mokesčių
Teismas pateikė Mokestinių ginčų komisijos (MGK) išvadą. Joje parašyta, jog komisija nustatė, kad 9 akcininkai (Julius Numavičius, Vladas Numavičius, Nerijus Numavičius, Mindaugas Bagdonavičius, Žilvinas Marcinkevičius, Mindaugas Marcinkevičius, Ignas Staškevičius, Renatas Vaitkevičius, Gintaras Marcinkevičius) prieš dešimtmetį visus sprendimus dėl įmonių reorganizavimo, įstatinio kapitalo mažinimo, reikalavimo teisių perkėlimo priimdavo vienbalsiai, kartu valdė bendrasavininkų sąskaitą, į kurią pervedamos susijusių įmonių lėšos, kurios pagal bendros sąskaitos valdymo sąlygas yra paskirstomos akcininkams proporcingai jų valdomų akcijų šių įmonių įstatiniame kapitale skaičiui.
„Pažymėtina tai, kad suformuotos akcininkams skolos dydis – apie 555 mln. litų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Vilniaus prekyba“ dalyviai sąmoningai neskirstė bendrovės pelno dividendams, kurie apmokestinami GPM, išmokėti. Iš šių aplinkybių MGK padarė išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas sandorius su susijusiais asmenimis, nebuvo sąžiningas, piktnaudžiavo akcijų pirkimo–pardavimo kainomis, turėjo galimybę ir darė reikšmingą įtaką priimant sprendimus dėl skolų perkėlimo kitiems susijusiems vienetams ir skolų performinimo į paskolas, t.y. siekė ekonominės ir mokestinės naudos sau – gauti pajamas, kurios formaliai taikant GPMĮ nuostatas, nebūtų apmokestinamos GPM“, – rašoma teismo sprendime.
Ir tai tik vienos iš įmonių skola. Teismo sprendime vardijamos ir kitos įmonės, jų nepaskirstytas pelnas, skolos ar gautos palūkanos. Vienos iš įmonių UAB „NDX energija“ 2010 metais nepaskirstytas pelnas siekė beveik 650 mln. litų. Mokesčių administratoriaus išvadose rašoma, kad pareiškėjas, valdydamas ypač pelningos įmonės didelį nepaskirstytą pelną ir akcijas, siekė gauti pinigines lėšas palūkanų, kurios yra neapmokestinamos GPM.
Mokesčių išvengdavo dalydami paskolas
Teismo sprendime teisėjai pažymėjo, kad Mokesčių ginčų komisija padarė išvadą, jog akcininkai, 10 fizinių asmenų, nesąžiningai planavo mokesčius, o įmonėms imant ir dalinant paskolas, akcininkai išvengdavo mokesčių ir gaudavo milijonus litų neapmokestintų pajamų.
„Išanalizavus visą sandorių grandinę 2009–01–09 paskolos sutarties kontekste darytina išvada, kad šios sutarties su palūkanomis sudarymą ir pajamų palūkanų forma gavimą sąlygojo ne ekonominiai (komerciniai, verslo) poreikiai, o būtent mokestinės naudos (mokestinio pranašumo) siekis, t. y. siekis susijusiam asmeniui – pareiškėjui išvengti išmokėtų kitų pajamų apmokestinimo GPM“, – rašoma Vilniaus apygardos administracinio tesimo sprendime.
Nerijaus Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė teigia, kad šioje byloje jos klientas nebuvo proceso šalimi, tačiau pabrėžia, kad jie vis tiek laikosi pozicijos, jog grupėje vykusi reorganizacija ar sandoris, nebuvo vykdomi siekiant mokestinės naudos.
„Laikomės principinės pozicijos, jog teismo išvadas reikia gerbti. Tiesa, šiuo konkrečiu atveju, t. y. dėl teismo teiginių dėl, neva, įmonėms ekonomiškai nenaudingų sprendimų bei nesąžiningų GPM neapmokestinamųjų pajamų, turime kitokią nuomonę. Esame įsitikinę, kad minėtos verslo operacijos nepažeidė nei įmonių, nei kreditorių interesų bei atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus“, – sako advokatė.
„Nerijus Numavičius ir jo valdomos bendrovės visuomet sąžiningai mokėjo mokesčius, ši pozicija nesikeičia. Vis dėlto, jeigu būtų nustatyta pažeidimų, p. Numavičius pasiryžęs sumokėti visas baudas, jeigu dėl skirtingo mokestinių įstatymų interpretavimo tokios būtų paskirtos. Užtikriname, kad VMI p. Numavičiui jokių priekaištų šiuo metu neturi“, – sakė O. Petroševičienė.
Anot jos, viešumoje jau buvo plačiai bei atvirai nušviesta, jog N. Numavičius VMI yra sumokėjęs visas dėl skirtingo mokestinio reguliavimo traktavimo atsiradusias nepriemokas.
Kitokią nuomonę pateikia Mindaugas Marcinkevičius. Jis įsitikinęs, kad šia nutartimi aiškiai konstatuojamas eilę metų trukęs VP grupę kontroliuojančių asmenų veikimas, pasitelkiant daugialypes mokesčių vengimo sistemas, apsimestinius sandorius, dirbtines įmonių reorganizavimo bei finansavimo schemas. Vis dėlto, pats teigia prie šių procedūrų neprisidėjęs, nors teismas nustatė kitaip.
„Aš ir mano broliai buvome atsakingi už realios veiklos, tokios kaip MAXIMA ar „Akropoliai“ valdymą ir vystymą, o ne grupės struktūros ir schemų kūrimą. Struktūriniams pokyčiams būtini sandoriai ir sprendimai mums buvo pateikiami tik parašams susirinkti“, – sako M. Marcinkevičius.
Verslininkas įvardija asmenis, kurie nutartyje minimu laikotarpiu buvo atsakingi už reorganizavimo schemas, o šiuo metu mėgaujasi šiltu postu VP grupės įmonėse. „Už tokias schemas bei visas reorganizacijas buvo atsakinga Diana Dominienė, o juos vykdyti buvo pavesta eilei darbuotojų, kurių dalis dabar užima vadovaujančius ar valdybos narių postus VP grupės įmonėse. Konkrečiai akcininkams iš VP grupės įmonių išmokėtų pinigų srautus, įskaitant asmeninių sąskaitų priežiūrą bei sąskaitų generatorius, valdė tam įkurta bendrovė UAB “VP grupė”, kuriai vadovavo Jolanta Bivainytė, dabartinė UAB „Vilniaus prekybos“ valdybos pirmininkė“, – tv3.lt portalui tikino M. Marcinkevičius.
„Jei tokia veikla ir mano, kaip akcininko, sprendimai pažeidė įstatymus, esu pasiryžęs sumokėti visas man priklausiančias baudas“, – žada verslininkas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dar nėra galutinis ir įsiteisėjęs. Jį dar galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Metamas šešėlis ant VMI tyrimų
Komentuodamas teismo sprendimą bei visą vykusią situaciją, M. Marcinkevičius išskiria VMI veiklą. Anot jo, šiame, kaip ir kituose teismų ir mokesčių administratoriaus sprendimuose, nėra duomenų rodančių, kad tirdama visas aplinkybes VMI taip pat išsamiai vertino abejotinose sandorių grandinėse dalyvavusių bendrovių ir jų vadovų rolę, naudą ir tikslus, o paskaičiuotos nepriemokų sumos yra nykštukinė palyginus su per tą laikotarpį bendrovių akcininkams išmokėtomis sumomis.
„VMI šio tyrimo metu veikė nenuosekliai. Nors ir turėjo visą informaciją apie keliasdešimt tokių paskolų tarp akcininkų ir bendrovių, ėmėsi tirti tik tris iš jų. O tuo tarpu tų pačių apsimestinių sandorių iš įmonių, kurios mokėjo akcininkams išmokas, veiklos nevertino ir mokestinių pasekmių netyrė.
Nors VMI sugebėjo iš esmės ištirti ypač sudėtingas mokesčių vengimo schemas, taikyti turinio prieš formą principą bei priskaičiuoti baudas ir nepriemokas, tačiau rinkosi analogiškų savo esme mokestinių schemų netirti net ir turint visą informaciją bei disponuojant geriausia specialistų komanda“, – įvertina M. Marcinkevičius.
N. Numavičiaus advokatė teigia, kad jos klientas gerbia VMI sprendimus ir tiki, jog šios institucijos atliekami tyrimai yra skaidrūs, objektyvūs ir profesionalūs.
„Skirtingai nei karą Nerijui Numavičiui bei „Vilniaus prekybai“ paskelbęs Mindaugas Marcinkevičius, p. Numavičius neabejoja VMI ir jos specialistų darbo profesionalumu. Abejonės VMI darbo kokybe skamba mažų mažiausiai dviveidiškai iš žmogaus, kuris kovai su buvusiais verslo partneriais pasitelkė įvairias Valstybės institucijas, teismus, netgi konfidencialios medžiagos apie institucijų vykdomus tyrimus nutekinimą. Dar daugiau, kriminalinius kaltinimus meta žmogus, kurio sąžiningumu jau suabejojo ne tik Lietuvos, bet ir Maltos teismai“, – komentavo O. Petroševičienė.
2015–ųjų vasaros pradžioje M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M.Marcinkevičius tikino, kad VP grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
VP grupė kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės, ir nuolat skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją apie likusius VP grupės akcininkus.
Tyrimas dėl VP grupės veiklos vis dar vykdomas tiek Mokesčių inspekcijos, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos.