Kovo 1–2 dienomis Žemaitijoje vykusiuose susitikimuose dalyvavę rašytojas Liudvikas Jakimavičius, kultūros istorikas Darius Kuolys, istorikas ir Seimo narys Naglis Puteikis, žurnalistė Irena Vasinauskaitė bei kalbininkė Ramutė Bingelienė dėkoja susitikimuose ir diskusijose dalyvavusiems Mažeikių, Telšių ir Viekšnių žmonėms bei šių susitikimų organizatoriams Mažeikių viešosios bibliotekos direktorei Aldonai Jonauskienei, Telšių apskrities laikraščio „Kalvotosios Žemaitijos“ redaktoriui Steponui Algirdui Dačkevičiui bei Vytautui Stulpinui, Atkuriamojo Seimo nariui Klemui Intai ir Viekšnių seniūnui Kornėlijui Kryžiui.
Nuotraukos – Dangiros Undžienės (Mažeikiai), Stepono Algirdo Dačkevičiaus (Telšiai), Mykolo Deikaus (Viekšniai).
Kelionės į Žemaitiją atgarsiai
Mažeikiai: Pokalbis apie kultūrą, Sąjūdį ir Lietuvos valstybę
Dangira Undžienė, Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja | mrvb.lt
2013 m. kovo 1 d. Mažeikių viešosios bibliotekos salėje vyko teminis vakaras „Kultūros žmonės ir Lietuvos valstybė: kodėl lieka svarbi Sąjūdžio patirtis?“ Renginyje dalyvavo būrelis garsių Lietuvos žmonių: rašytojas Liudvikas Jakimavičius, literatūros ir kultūros istorikas, dr. Darius Kuolys, Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos Sąjūdžio veikėja, žurnalistė Irena Vasinauskaitė, kalbininkė Ramutė Bingelienė.
Šiais metais minimas Lietuvos Sąjūdžio 25-metis. Pradėdamas renginį, literatūros ir kultūros istorikas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Darius Kuolys priminė Sąjūdžio fenomeną, kuomet įvairių sričių žmonės sugebėjo atrasti bendrą kalbą ir išsikovoti laisvę. Praėjus 25 metams kultūros žmonės nebegali ramiai gyventi, matydami mūsų valdžios sprendimus, tad Sąjūdžio patirtis ir šių žmonių vaidmuo šiandieninėje visuomenėje tebelieka svarbi. Kalbininkė Ramutė Bingelienė pristatė jos redaguojamą interneto portalą „Tiesos.lt“, kuris yra tarsi virtuali aikštė, vienijanti bendraminčių bendruomenę. Ji pakvietė skaityti, rašyti ir siūlyti visiems aktualias temas. Darius Kuolys pristatė Seimo narį Naglį Puteikį, kaip iki šiol išlikusį Sąjūdžio žmogumi, besigrumiančiu dėl tiesos ir teisingumo. Rašytojas Liudvikas Jakimavičius, išleidęs keletą knygų vaikams, pjesių, eilėraščių ir kitokio pobūdžio leidinių, intensyviai rašo komentarus ir straipsnius, analizuojančius visuomeninio, politinio, kultūrinio ir dvasinio gyvenimo reiškinius. Jo tekstai spausdinami įvairiuose periodiniuose leidiniuose, interneto svetainėse. „Kultūros žmogus, – sakė L. Jakimavičius, – turi suteikti politikai moralinį turinį.“ Renginyje jis perskaitė keletą savo eilėraščių, ištrauką iš knygos vaikams „Sargo nuotykis“. Apie savo veiklą kalbėjo žurnalistė, Lietuvos Sąjūdžio veikėja, kraštotyrininkė Irena Vasinauskaitė, pastaraisiais metais vėl grįžusi į politiką.
Į renginį susirinkę mažeikiškiai turėjo daug klausimų svečiams, dėstė jiems savo problemas, domėjosi Mažeikių viešosios bibliotekos darbuotojų parengta spaudinių paroda, pristatančia svečių kūrybą ir veiklą.
Mažeikiai: Sąjūdžio idėjos aktualios ir šiandien
Birutė Steponavičienė | „Būdas žemaičių“
Praėjusią savaitę Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko teminis vakaras, skirtas artėjančioms Lietuvos Sąjūdžio 25-osioms metinėms aktualia tema „Kultūros žmonės ir Lietuvos valstybė: kodėl lieka svarbi Sąjūdžio patirtis?“ Jame dalyvavę svečiai gerai Lietuvoje žinomi Sąjūdžio kūrėjai ir iniciatoriai – literatūros ir kultūros istorikas dr. Darius Kuolys, Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis, kalbininkė Ramutė Bingelienė, Lietuvos Sąjūdžio veikėja, žurnalistė Irena Vasinauskaitė bei šmaikštaus žodžio meistras rašytojas Liudvikas Jakimavičius.
Pristatymas kartu atvykusius dr. D. Kuolys sakė, kad jie visi vienaip ar kitaip susiję su Sąjūdžiu ar humanitariniais dalykais: L. Jakimavičius žinomas kaip politinių komentarų autorius, humoristas, Sąjūdžio laikais kartu leidę „Sietyno“ žurnalą, kuriame mėgino telkti kultūros žmones, kad domėtųsi tautos laisvės reikalais. Šis rašytojas buvo vienas iš „Šėpos“ teatro kūrėjų, kurie nebijojo pasišaipyti iš pasaulio galingųjų. Kalbininkę R. Bingelienę pristatė kaip pernai įkurto visuomeninio interneto portalo Tiesos.lt redaktorę, kur humanitarai, kultūros ir visi neabejingi esamai padėčiai žmonės bando dalyvauti viešajame gyvenime pareikšdami viešai savo nuomonę, dalyvaudami diskusijose. Sąjūdžio istorijoje gerai žinomi ir aktyvūs jos dalyviai I. Vasinauskaitė bei N. Puteikis, kurį dr. D. Kuolys pristatė kaip „Sąjūdžio žmogų“, karingą Seimo narį, istoriką, paveldo saugotoją bei vieną iš tų žmonių, kurie prieš 25 metus į Sąjūdį subūrė jaunimą iš nevyriausybinių ir pilietinių organizacijų.
„Šiais metais minėsime Sąjūdžio 25-metį, – sakė dr. D. Kuolys. – Šio mūsų susitikimo tema – kultūros žmonės ir valstybė ir kodėl mums reikšmingos, aktualios išlieka Sąjūdžio laikų pažiūros.“
Pasak jo, labai graži ir fenomenali Sąjūdžio istorija, kai po 50 okupacijos metų sugebėjome būti drąsūs, pasipriešinti pasaulinei imperijai bei išlaikydami ir nepamiršdami apie savigarbą ir orumą, ir sugebėdami bendradarbiauti, telktis dėl savo valstybės reikalų, sugebėjome įgyvendinti savo laisvės siekius.
D. Kuolio teigimu, tas Sąjūdžio fenomenas mums primenąs, kad Sąjūdžio, kultūros bei įvairių sričių žmonės visoje Lietuvoje sugebėjo atrasti bendrą kalbą, būti drąsūs, sukurdami laisvą politinę bendruomenę, tačiau šiandien jaučiamas labai didelis susipriešinimas tarp visuomenės ir valdžios. „Po 25 metų matome, kaip istorija kartojasi, santykiai klostosi kaip tarpukaryje. Valstybė yra laisva politinė bendruomenė. Dažnai valdžia su valstybe susitapatina, kalba valstybės vardu. Ar ne laikas būtų gręžtis į tas Sąjūdžio patirtis, susikurti laisvą savarankiškų žmonių visuomenę, nes dabar žmogus dreba prieš savo valdžią?…“ – kviesdamas susirinkusius diskusijai klausė dr. D. Kuolys.
Mažeikiškiai aktyviai įsijungė į pokalbį, dalijosi mintimis apie susikaupusias problemas, išsakė nuomones rajono ir šalies mastu aktualiais klausimais.
Bibliotekoje veikė spaudinių paroda, pristatanti svečių kūrybą ir veiklą.
Telšiai: Steponas Balčėnas. Besamprotaujant apie valdžios susvetimėjimą ir jos moralinį nejautrumą
