Tiesos.lt skaitytoja Emilija: Ar dar galioja 1994 m. Konstitucinio Teismo nutarimas?

25 metus įsivaizdavome, kad Lietuvoje yra demokratija, nes Konstitucijoje taip parašyta, o ir valdžia su žiniasklaida mums visada taip sakė. Ir toliau būtume gyvenę demokratijos iliuzijose, jeigu nebūtų atsiradęs tikras Lietuvos patriotas Pranciškus Šliužas, kuris vardan žemės užsispyrė įveikti demokratinei valstybei gėdingai aukštą referendumo parašų kvotą. O svarbiausia – surado tūkstančius bendraminčių, tam reikalui pasiryžusių aukoti savo laisvalaikį, pinigus.

Štai tada ir atsivėrė visas per tuos du dešimtmečius susiformavęs ir ramiai sau puvęs partokratinis-oligarchinis liūnas. Ir pamatėme visą išrinktųjų atstovų, valstybės tarnautojų, partijų cinizmą, nesiskaitymą su priemonėmis, siekiant užgniaužti prasikalusius tiesioginės, tai yra tikros, demokratijos daigus, sutramdyti aktyvius piliečius, išdrįsusius pasikėsinti į valdžios galias. Visa tai vainikavo liepos 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris yra tiesiog pasityčiojimas iš tikros demokratijos, ir manau, kad iš teisinės valstybės.

Nevertinsiu Konstitucinio Teismo nutarimo teiginių ir aiškinimo, tik paklausiu: ar Konstitucinis Teismas išvis turėjo teisę aiškinti bei vertinti Referendumo įstatymo 14 straipsnį ar jo dalis ir jų atitikimą Konstitucijai, arba aiškinti paneigiant neginčijamą Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimą, jo suformuluotą doktriną. Juk Konstitucijos 107 str. 3 d. rašoma: „Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.“ Vadinasi, 1994 m. liepos 22 d. nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas. Tai yra nurodyta ir šio nutarimo pabaigoje.

Ar tai reiškia, kad liepos 11-ąją Konstitucinis Teismas šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 107 str. 3 d., o kartu sulaužė ir Konstitucinio Teismo teisėjo priesaiką?

1994 m. liepos 22 d. nutarime kalbama apie tą pačią teisės normą, dėl kurios konstitucingumo šiais metais Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Tik 1994 m. ji dar turėjo ir tokių teisės normų, kurias Konstitucinio Teismo nutarimas, priimtas tų metų liepą, pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Bet pagal naująjį Konstitucinio Teismo išaiškinimą tos normos Konstitucijai jau ne prieštarautų, o būtų tiesiog gėris, saugantis Konstituciją nuo Tautos.

Viena iš tokių 1994 m. Konstitucijai prieštaraujančių teisės normų nurodė, ką turi daryti Seimas, jeigu konstatuoja, kad referendumui teikiamas įstatymo nuostatų projektas neatitinka Konstitucijos. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nors Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta principinė nuostata, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, kuris priešingas Konstitucijai, bet Konstitucija net Konstituciniam teismui nenumato prerogatyvos „spręsti įstatymų ar kitų teisės aktų projektų atitikimą Konstitucijai“. T. y. pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turi teisę tirti tik jau priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus. Tačiau pagal 1994 m. liepos 22 d. nutarimą ir piliečių iniciatyvos, ir Seimas, rengdami bei priimdami teisės aktus, turi juos derinti su Konstitucija. Tik iniciatyvinė piliečių grupė tai atlieka savarankiškai – nei Tautos rinktas Seimas, ne tuo labiau Tautos nerinkti valstybės institucijų tarnautojai neturi teisės trukdyti referendumui įvykti: „Kai įstatymo nuostatų projektas teikiamas referendumui, įstatymo leidėjas yra Tauta. Konstitucijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Priimant kokius nors išankstinius sprendimus, nenumatytus Konstitucijoje ir sąlygojančius referendumo paskelbimą, būtų ribojama aukščiausia suvereni Tautos galia.“

Todėl 1994 m. liepos 22 d. Konstitucinis Teismas nustatė, kad teisės norma, kuri reikalavo, kad Seimui „konstatavus referendumui teikiamo teisės akto projekto neatitikimą Konstitucijai, „pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas“, prieštarauja Konstitucijai ir pasakė, kad tokia sąlyga – Konstitucijos keitimo klausimo nagrinėjimas – Konstitucijoje nenumatyta ir „ši nuostata ydinga ir dėl to, kad Konstitucijos keitimo klausimas būtų nagrinėjamas nežinant Tautos valios, kuri bus pareikšta per balsavimą dėl pateikto referendumui teisės akto projekto.“

Taip pat tuometinis Konstitucinis Teismas nurodė, kad Konstitucijoje nenumatyta, kad Konstitucijos 9 straipsnio teisės normos, kuri kalba apie referendumų skelbimą, „įgyvendinimas būtų saistomas kokiomis nors papildomomis sąlygomis ar kokių nors subjektų sprendimais“.

Konstitucinis Teismas prieštaraujančia Konstitucijai pripažino ir tą teisės normą, kuri Seimui buvo suteikusi teisę apsvarstyti ir priimti referendumui teikiamas įstatymo nuostatas, nes „Konstitucijoje nenumatyta, kad Seimas galėtų atlikti dar kokius nors veiksmus ar referendumui teikiamo teisės akto projektą priimti svarstyti pats, tuo apribodamas piliečių teisę inicijuoti referendumą ir pareikšti jame savo valią dėl teikiamo įstatymo ar kito teisės akto projekto“.

Atrodytų, 1994 m. liepos 22 d. Konstitucinio Teismo nutarimas labai aiškus, tik imk juo ir vadovaukis, priimk sprendimą byloje. Bet Vyriausiasis administracinis teismas labai susirūpino Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimais: pagal Referendumo įstatymą ji, vargšelė, neturi teisės vertinti teikiamo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai ir priimti sprendimų, kurie neleistų inicijuoti referendumo. Susirūpino ir referendumų padariniais. Tik kažkodėl niekam iš teismų nerūpi Seimo priimtų galimai korupcinių, pripažintų prieštaraujančių Konstitucijai įstatymų esami padariniai, atnešę Lietuvai milijonus, o gal net milijardus litų žalos. Jiems parūpo tik piliečių inicijuojamų referendumų, kurių per 25 metus įvyko tik vienas, įsivaizduojama žala.

Kodėl Seimas nesivadovavo galiojančiu 1994 m. liepos 22 d. Konstitucinio Teismo nutarimu ir netiesiogiai jį skundė, visiems ir taip aišku. Įdomesnis klausimas, kodėl Konstitucinis Teismas neatsisakė ištirti teisės akto atitikimo Konstitucijai, nors Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnyje nurodyta, kad Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti tokį prašymą, jeigu „prašyme nurodyto teisės akto atitikimas Konstitucijai jau buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas“. O juk dėl Referendumo įstatymo tų pačių teisės normų, kurios vadovaujantis 1994 m. nutarimu jau buvo pataisytos ir iš kurių buvo pašalintos tos normos, kurios varžė ir ribojo Tautos suverenitetą ir todėl prieštaravo Konstitucijai, jau galioja priimtas galutinis ir neskundžiamas nutarimas.

Taip pat reikia nepamiršti ir konstitucinės doktrinos vienodumo bei tęstinumo principo, kurį liepos 11 d. nutarime prisiminė ir Konstitucinis Teismas, tik kažkodėl „pamiršo“ vadovautis 1994 m. liepos 22 d. nutarimo doktrina. Todėl iš 1994 m. neginčijamo nutarimo nieko neliko, išskyrus tas nuostatas, kurios netrukdo liepos 11 d. nutarime suformuoti kitą konstitucinę doktriną, visiškai priešingą ankstesniajai. Ir tampa neaišku, ar oficialiai galiojantis 1994 m. liepos 22 d. Konstitucinio Teismo nutarimas vis dar galioja.

Būtų gerai, kad Konstitucinio Teismo veiklos teisinius rebusus įvertintų teisininkai. Gal jau gana tylėti, kai tiesiog pasityčiojamai naikinama demokratija, kai per pastaruosius metus Konstitucinio Teismo priimti nutarimai kelia didelių abejonių, ar juos priimant šiurkščiai nepažeista Konstitucija ir nesulaužyta teisėjo priesaika. Gal jau gana Konstitucinio Teismo teisėjus laikyti „šventomis karvėmis“ ir gal jau laikas ištirti jų priimtus nutarimus – surengti bent visuomeninį teismą, kuriame patyrę teisininkai profesionaliai įvertintų Konstitucinio Teismo teisėjų pastarųjų metų veiklą ir – svarbiausia – liepos 11 d. nutarimą?

Emilija

Tiesos.lt redakcija: siūlome perskaityti ir patiems palyginti abu Konstitucinio Teismo nutarimus: 1994 m. liepos 22 d. nutarimą, kurį priėmė KT teisėjai Algirdas Gailiūnas, Zigmas Levickis, Pranas Vytautas Rasimavičius, Stasys Stačiokas, Teodora Staugaitienė, Stasys Šedbaras ir Juozas Žilys, skaitykite ČIA,o 2014 m. liepos 11 d. nutarimą, priimtą KT teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo, rasite ČIA.