Liepos 8-ąją Lietuvos Respublikos Seime buvo pateiktas Politinių partijų įstatymo preambulės ir straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris Lietuvoje nuolat gyvenantiems kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams suteiktų teisę jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje. Svarstymo metu prieš šį pakeitimą pasisakę Seimo nariai pateikė savo argumentus, bet svarbiausią argumentą ir principą, kuriuo turi būti vadovaujamasi įstatymų leidyboje, tai yra, kad priimami įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai, ir pamiršo.
Nepriklausomoje Lietuvoje rašytos ir 1992 m. referendume priimtos Konstitucijos 35 str.1 d. aiškiai nurodo, kad „Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas…“. Tai yra Konstitucija suteikia straipsnyje nurodytą teisę ne žmogui ar asmeniui, bet konkrečiai Lietuvos piliečiui. Konstitucijoje daugiau nerandu straipsnių, kurie detalizuotų ir išplėtotų šį straipsnį taip, kad kitų valstybių piliečiams būtų suteikta teisė vienytis į politines partijas. Ir tai, kad Lietuva kitų valstybių piliečiams nesuteikia šios politinės teisės, nėra jokia diskriminacija. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 16 straipsnis valstybėms leidžia apriboti užsieniečių politinę veiklą, jų politines teises.
Priežastis keisti Politinių partijų įstatymo teisės normas buvo Europos Komisijos oficialus pranešimas, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos teisės aktų nuostatos dėl teisės steigti politinę partiją ir teisės tapti politinės partijos nariu neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkto ir 22 straipsnio.
Tačiau Lietuvos Konstitucija turi viršenybę prieš Europos Sąjungos teisės normas. Tai yra pasakyta Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime. Vadinasi, kuriant įstatymus ar juos keičiant, papildant turi būti vadovaujamasi Lietuvos Konstitucija, o ne ES Sutartimi. Kita įstatymų leidybos svarbi taisyklė: įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai. Bet apie tai, ar Politinių partijų įstatymo pakeitimai suderinami su Lietuvos Konstitucija, ar jai neprieštaraus nei Seimo Teisės departamentas, nei Teisingumo ministerijos specialistai, kurie parengė pakeitimus, neužsimenama. Tik Teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte paminėta, kad „Įstatymo projektu nekeliamas klausimas dėl tam tikrų įstatymo nuostatų konstitucingumo“. Ir kas gali paaiškinti, kodėl toks svarbus įstatymų leidybos klausimas praleidžiamas?
Susidaro toks įspūdis, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija tarytum nebeegzistuoja, nebegalioja. Bet ką ten ministerijos specialistai, jeigu Lietuvos Konstitucijos viršenybę prieš Europos Sąjungos teisę leidžia sau pamiršti net Seimo narių „dievas“ – Konstitucinis Teismas priimdamas garsųjį 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, kurį kažkodėl politikai ir valstybės institucijų tarnautojai nuolat traktuoja, kaip nurodymą piliečių referendumų iniciatyvoms, nors KT nagrinėjo Tautos išrinktų atstovų – Seimo narių – padarytus Konstitucijos ir kitų teisės aktų pažeidimus keičiant Konstitucijos straipsnį, ir Seimui išaiškino bei nurodė Konstitucijos straipsnių keitimo tvarką ir principus.
O juk tokie Lietuvos Konstitucijos pamiršimai, ypač jeigu pamiršta ta teisminė institucija, kurios žodis yra šventas – galutinis ir neskundžiamas, kai kam gali suformuoti klaidingą įsitikinimą, kad Europos Sąjungos teisė turi viršenybę prieš Lietuvos Konstituciją. Ir jie yra pavojingi, nes vadovaujantis tuo principu, kad ES teisės normos yra viršesnės už Lietuvos Konstituciją, galima nusiristi ir iki to, kad vieną dieną sužinosime, jog mūsų Konstitucijos 1 straipsnis („Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“), kuris atsirasti galėjo tik po 1990 m. kovo 11 d., pažeidžia kokios nors Europos Sąjungos sutarties, direktyvos ar kito teisės akto normas. Tiesa, pakeisti Lietuvos Konstitucijos 1 straipsnį būtų sunku, bet kam jį keisti, jeigu galima pakeisti tik įstatymus, kuriuose kalbama apie Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Pavyzdžiui, Seimo narių, prezidento priesaikas labai lengvai bus galima pataisyti, ir skubos tvarka, nes priesaikos žodžių nepataisius, dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo „Lietuvai gali grėsti sankcijos“. Manote, kad toks scenarijus neįtikėtinas? Buratinų, tikinčių katinais tapinais, šalyje viskas įmanoma.
Emilija