Didžiosios savaitės pirmadienio pavakarę Prancūzija, o su ja – ir visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo, kaip ugnis per keletą valandų pasiglemžia Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą.
Pasaulį apskrieję liepsnose skendinčios Švč. Dievo Motinos katedros vaizdai nepaliko abejingų – skausmą, kad iš legendinio pastato (pastatyto 1160–1260 m.), liks tik akmeninės sienos, liejo ne tik tikintieji, bet ir Prancūzijos Katalikų bažnyčios hierarchai, pasaulietinės valdžios atstovai, gatvėje užkalbinti paryžiečiai, miesto svečiai.
Deja, viltį, jog Paryžiaus simbolis, garsiausias ir lankomiausias Europos gotikinės architektūros paminklas – per metus čia apsilankydavę iki 13 milijonų turistų – bus išsaugotas, užgesino skraidykle padarytos nuotraukos, paliudijusios, kad ir pačiam statiniui, ir jame saugotoms religinėms bei meninėms vertybėms ugnis padarė kol kas sunkiai pamatuojamą žalą.
Jūsų dėmesiui siūlome keletą vaizdų, kurie leidžia pamatyti liepsnose pražuvusius Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros lobynus.
Prie degančios Švč. Dievo Motinos katedros apsilankęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas, savo kalboje 850 metų senumo paminklą Paryžiaus širdyje pavadinęs „mūsų gyvenimo epicentru“, pažadėjo sutelkti „geriausius talentus“, kad būtų atkurta viskas, kas pražuvo liepsnose, nes, jo teigimu, katedra yra „visų prancūzų“ – ar jie būtų tikintys, ar ne. „Ir atstatysime Dievo Motinos katedrą, nes būtent to tikisi prancūzai“, – pasižadėjo prezidentas.
Beje, tą pačią pavakarę per televiziją turėjęs kalbėti E. Macronas būtų ne tik apibendrinęs „visuotinius debatus“, bet ir pristatęs naująjį vyriausybės planą, kaip įveikti šalį apėmusią krizę, itin užaštrėjusią per penkis mėnesius nuo „geltonųjų liemenių“ protestų pradžios.
Tačiau kas iš tiesų sunaikinta, kiek teisūs tie, kurie komentuodami įvykius negailėjo ir tirštų spalvų – prasidėjo „pabaigos pradžia“, „sunaikintas krikščionybės simbolis“ ir pan. – parodys tik laikas.