Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai ir klaipėdiečiai lapkričio mėn. 30 d. susirinko paminėti garbingo Tilžės akto 95-tąjį jubiliejų.
Lygiai prieš 95 metus, paskutinę rudens dieną, 24 Mažosios Lietuvos didžiavyriai susirinko Tilžėje, Mažosios Lietuvos kultūros sostinėje, pasirašyti po dokumentu, kuriuo siekta suvienyti Didžiąją ir Mažąją Lietuvas į bendrą valstybę. Šis dokumentas pavadintas Tilžės aktu. Pažymėtina, kad pagrindinis tikslas, kuris įrašytas minėtame Tilžės akte, yra realizuotas iš dalies, nes pagrindinė Mažosios Lietuvos dalis – Karaliaučiaus kraštas – tebeadministruojamas Rusijos Federacijos.
Neišblės lietuvių širdyse pagarba Tilžės akto signatarams.
Aplankėme Klaipėdoje vietas, kuriose kurį laiką dirbo ir gyveno kai kurie Tilžės akto signatarai. Ekskursiją po Klaipėdą, kuri mena Tilžės signatarus, pradėjome nuo Anikės aikštės. Čia, Turgaus gatvės pradžioje, iki karo stovėjusiame name buvo ambulatorija ir ligoninė – joje gydytoju dirbo Valteris Didžys.
1918 metais lapkričio 30 d. jam, Valteriui Didžiui, buvo 21 metai. Valterio Didžio meilė Lietuvai prasidėjo Tilžės gimnazijoje, o vėliau meilę Tėvynei, kaip didžiausią turtą, perdavė ir savo vaikams: sūnui Martynui ir dukrai Ievai, gyvenantiems Melburne, Australijoje. Deja, čia, Klaipėdoje, nėra išlikęs namas, kuriame iki 1939 metų, t.y. Klaipėdos krašto aneksijos, gyveno Tilžės akto signataras. V. Didžio įamžinimas Klaipėdoje – kol kas balta dėmė.
Lietuviškos šaknys grįžti namo šaukė ir Tilžės signataro Jurgio Arnašiaus anūką Helmutą Arnašių. Viena iš Helmuto Arnašiaus svajonių yra įamžinti senelį paminkline atminimo lenta. Numatė ir vietą – buvusius teismo rūmus, kuriuose šiandien yra Klaipėdos m. vyriausiasis policijos komisariatas. Jurgis Arnašius minėtame teisme dirbo vertėju.
Tilžės akto signatarą Martyną Jankų, įamžinti siekia ir iš Amerikos į Klaipėdą grįžusi anūkė E Jankutė. Ilgą laiką nebuvo tikslių žinių, apie Martyno Jankaus gyvenamąją vietą Klaipėdoje. E. Jankutė 2012 m. pabaigoje savo šeimos archyve rado prosenelio testamentą, kuriame įvardyta ir gyvenamoji vieta – dabar tai Šaulių g. 5. Paminėjime dalyvavusi signataro anūkė E.Jankutė papasakojo susirinkusiems testamento įrašo aplinkybes, kaip viso turto ir žemes paveldėtoju užrašomas ne sūnus Martynas, kuris neva išlaidauja, o jo vaikai – anūkai. O juk Martyno Jankaus „išlaidavimas“ buvo lietuviškų knygų, pirmojo laikraščio „Aušra“ leidyba, kurie neatsipirkdavo.
Aplankėme Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio namą Karoso g., kurį jis pats projektavo ir pastatė. Jono Vanagaičio anūkai, gyvenantys JAV, išsaugojo jo archyvą, teismines bylas, kuriuose J. Vanagaitis gynė savo garbę ir orumą. Kaltinimo iniciatoriai buvo vokietukai revanšistai, deja, jų sumanymus vykdė įvairios lietuviškos organizacijos, įsijungė ir Ieva Simonaitytė. Jono Vanagaičio giminės, gyvenančios JAV, įamžino senelį, įrengė paminklinę lentą.
Kalbame apie pagarbą Tilžės akto signatarams, organizuojame renginius, skirtus Tilžės aktui atminti, tačiau Klaipėdos savivaldybė nė piršto nepakrutina, kad būtų įamžinti paminklinėmis lentomis ar kita forma Tilžės akto signatarai, gyvenę ir dirbę Klaipėdoje. Tai daro tik Tilžės akto signatarų giminės savo lėšomis. Atvirkščiai, suteikdami leidimą giminaičiui įamžinti savo garbingą protėvį, neleidžia paminklinėje lentoje įrašyti, pavyzdžiui, I. Jankutei, kad senelis yra Mažosios Lietuvos patriarchas. Mūsų valdininkams yra tik vienas patriarchas – Jonas Basanavičius. Net piktintis Klaipėdos valdininkais negali, jie net nežino, kad buvo dvi Lietuvos ir kad turime du patriarchus: Didžioji Lietuva – Joną Basanavičių, o Mažoji – Martyną Jankų.
Nuotraukos – autorės.