Terminai „jauni žmonės“, „greitai įsižeidžiantys priemiesčiai“ ir net „ataka peiliu“ visi yra eufemizmai, naudojami žiniasklaidos ir vyriausybės, kai norima meluoti žmonėms, sakė Kanados sociologas ir filosofas Mathieu Bock Côté.
Masinis Prancūzijos migrantų ir etninių mažumų bendruomenių smurtas, prasiveržęs Paryžiuje Čempionų Lygos finalo metu sekmadienį pabrėžia atskirtį tarp tikrovės ir politikos bei žiniasklaidos diskurso, sakė Kanados sociologas, filosofas ir politinis komentatorius Mathieu Bock-Côté žiūrovams per Prancūzijos televizijos CNEWS naujienų laidą.
„Kaip TSRS, gyventojai turėjo atkoduoti vyriausybės bei žiniasklaidos melus. Kai jie sako „jauni žmonės“ ar „greitai įsižeidžiantys priemiesčiai“, mes visi spontaniškai suprantame, apie ką jie kalba.“
Kaip vakar pranešė Remix News, britų fanai, įskaitant šeimas ir neįgalius asmenis, buvo sekmadienį Paryžiuje užpulti ir apiplėšti migrantų iš Afrikos ir Vidurio Rytų rungtynių tarp Liverpulio ir Madrido Realo metu. Prancūzų žiniasklaida buvo pastebimai vieninga slepiant nusikaltėlių etninę kilmę, verčiau vadindami juos „jaunais žmonėmis“ iš „greitai įsižeidžiančių priemiesčių“, ir su tokiais apibūdinimais, kaip teigė Bock Côté, prancūzų visuomenė susiduria vis dažniau.
Bock Côté sakė, kad dabartinė situacija Prancūzijoje panaši į tą, kokia buvo komunistinėje Tarybų Sąjungoje, kur laikraščiuose naudojama kalba buvo visiškai atitrūkusi nuo realybės.
„Pasitikėjimo grandinė tarp valdžios ir gyventojų yra nutrūkusi – ar tai būtų politikai, ar žiniasklaida – ir tai reiškia, kad gyventojai turi atkoduoti valdžios kalbą, ką ja norėta pasakyti“, – sakė Bock Côté. „Imkime, pavyzdžiui, Švedijos atvejį, kur režimas pateikia naudotiną žodyną, panašų į tarybinio dienraščio Pravda.“
Švedijoje valstybė nuėjo taip toli, kad net persekioja akademinius tyrėjus už tai, kad jie atskleidė, jog daugumą išprievartavimų šalyje įvykdo migrantai. Vietoj to, kaip ir Prancūzijoje, žiniasklaida paprastai informuoja apie tokius nusikaltimus kaip incidentus, sukeltus „jaunų žmonių“, net kai kalbama apie seksualinius nusikaltimus ir žmogžudystes.
Manoma, kad šeštadienį Paryžiaus rungtynių metu veikusios gaujos daugiausia buvo iš tokių priemiesčių kaip Saint-Denis, paprastai vadinamų „greitai įsižeidžiančiais priemiesčiais“ dėl juose besitęsiančių nusikalstamumo ir netvarkos problemų. Prancūzijoje tokie priemiesčiai žinomi kaip vietos, kuriose etninius prancūzus beveik visiškai išstūmė migrantai ir etninės mažumos, ir tokie miesto anklavai tik auga, augindami kultūrinę ir etninę įtampą ir netgi įkvėpdami teiginius apie galimą pilietinį karą.
„Kai jie sako „greitai įsižeidžiantys priemiesčiai“, tai iš tiesų reiškia priemiesčius, kuriuose istorinių Prancūzijos gyventojų nebėra,“ sakė jis. „Kai jie sako „ataka peiliu“, tai yra tik dar kitas eufemizmas.
Bock Côté taip pat priminė mirtinas Bataclan‘o atakas, įvykdytas islamo ekstremistų, kai žiniasklaida vadino agresorius „prancūzais“.
„Grįžtant prie Bataclan‘o išpuolio, kai jie sako, kad dauguma užpuolikų buvo prancūzai, tai turi būti suprantama tik administracine prasme (t. y., kad jie buvo Prancūzijos piliečiai)“,- tvirtino Bock-Côté.
Šaltinis: Remix News