Irena Budrienė | „Šiaulių kraštas“
Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės nederino pavojingų atliekų deginimo įrenginio pakeitimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, bet tęsiami žygiai, kad pastatytas galingesnis įrenginys būtų įteisintas ir galėtų deginti daugiau pavojingų atliekų.
Atliekų tvarkymo įmonė „Toksika“ ir aplinkosaugininkai, jau bandę nuslėpti sprogimą pavojingų atliekų deginimo gamykloje, dabar slepia, kiek teršalų pateko į aplinką. Aiškinama, kad teršalų kiekio nustatyti neįmanoma, nes sugedo ir automatinė monitoringo sistema.
„Tai primena melą po Černobylio atominės elektrinės katastrofos, kai valdžia slėpė nuo žmonių, koks pavojus gresia jų sveikatai ir gyvybei“, – sako buvęs „Toksikos“ generalinis direktorius Ramūnas Peciulevičius.
Patikimų duomenų nėra
Rašėme, kad liepos 26 dieną pavojingų atliekų deginimo gamykloje Aukštrakiuose, netoli Šiaulių, įvyko sprogimas. Apie šį faktą tuoj po įvykio nepranešė nei „Toksika“, nei aplinkosaugininkai. Dabar slepiama, kiek teršalų pateko į aplinką avarinio gamyklos stabdymo metu.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja Virginija Čičinskienė teigia, kad liepos 24 ir 26 dienų patikimų paros teršalų vidutinių verčių pateikti negalima, nes sugedo išmetimą į aplinką turėjusi kontroliuoti automatinė monitoringo sistema.
Nors stebėsenos sistema buvo sugedusi, dar visai neseniai aplinkosaugininkai sugebėjo pateikti amoniako rodmenis – šie viršijo leistinas ribas. Iš kur rodmenis ištraukė „Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas?
Atsakydamas į Šiaulių miesto tarybos nario Aurimo Nausėdos paklausimą, savo rašte jis teigia, kad liepos 26 dieną avarinio pavojingų atliekų deginimo įrenginio stabdymo metu į aplinką nuodingų teršalų visai nebuvo išmesta.
Ar gyvename užterštoje zonoje?
„Tai primena melą po Černobylio atominės elektrinės katastrofos, kai valdžia slėpė nuo žmonių, koks pavojus gresia jų sveikatai ir gyvybei“, – sako buvęs generalinis „Toksikos“ direktorius Ramūnas Peciulevičius.
Buvęs „Toksikos“ generalinis direktorius Ramūnas Peciulevičius įspėja, kad pagal eksploatavimo technologiją avarinio stabdymo metu būtina imtis papildomų priemonių – purkšti dyzeliną, kad krosnyje esančios pavojingos atliekos sudegtų visiškai. Jo nuomone, aplinkosaugininkų ir „Toksikos“ vengimas atskleisti, kiek teršalų pateko į aplinką, leidžia įtarti, kad nuodingų medžiagų pasklido labai daug.
„Tai primena melą po Černobylio atominės elektrinės katastrofos, kai valdžia slėpė nuo žmonių, koks pavojus gresia jų sveikatai ir gyvybei, o gyventojai nieko neįtardami ne tik gyveno užterštoje zonoje, bet ir augino ten daržoves bei gyvulius“, – „Šiaulių kraštui“ sakė R. Peciulevičius.
Pavojus išlieka
Pavojingų atliekų deginimas yra susijęs su didele rizika. Mokslininkai įspėja, kad deginant atliekas beveik neįmanoma išvengti pavojingo poveikio – net ir griežtai kontroliuojant į atmosferą vis tiek patenka vėžį sukeliančių medžiagų – dioksinų ir furanų. Dėl dioksinų poveikio žmonių sveikatai chemikas, profesorius iš JAV Paul Connett daugiau nei dvidešimt metų pasisako prieš atliekų deginimą.
BBC žurnalistų sukurtame dokumentiniame filme „Atliekos“ profesorius pateikia pavyzdžių iš įvairių pasaulio šalių, kuriose atliekų deginimo gamyklos sukėlė pavojų jų kaimynystėje gyvenančių žmonių sveikatai ar net gyvybei.
Filme pasakojama, kad Islandijoje, Isafjorduro mieste, nuo 1994 metų veikusi atliekų deginimo gamykla 2009 metais buvo uždaryta, užfiksavus neleistinus dioksinų išmetimus į aplinką. Vietiniai žmonės pasakojo, kad krosnis nedirbo idealiai – dūmai niekur neišsisklaidydavo.
Nors gamykloje buvo įrengti brangiai kainuojantys filtrai, laikui bėgant jie sugedo. Naujų nuspręsta nepirkti, nes krosnį eksploatuoti buvo per brangu.
Dioksinai iš atliekų deginimo gamyklos pateko ne tik į orą, jie nusėdo aplinkoje. Karvės per vieną dieną ėsdamos dioksinu užterštą žolę gavo tokią dozę nuodų, kokią žmogus kvėpuodamas užterštu oru sukaupia per 14 metų.
Ūkininkas, gyvenantis netoli atliekų deginimo gamyklos, nebegalėjo auginti gyvulių – karvės pradėjo vesti išsigimusius veršiukus, kurie tuoj pat nugaišdavo. Ištyrus karvių pieną buvo nustatyta, kad jų pienas – nuodingas, nes jame yra dioksino.
Prancūzijoje – „mirties alėja“
Mokslininkai įspėja, kad atliekų deginimo gamyklų operatoriai visame pasaulyje nuolat pažeidinėja taršos leidimus į atmosferą išleisdami neleistinus kiekius nuodų. Pavyzdžiui, Škotijoje 2009 metais pradėjusi veikti atliekų deginimo gamykla viršijo nuodų išmetimus į aplinką 172 kartus.
Siekdami sumažinti taršą JAV Detroito gyventojai sumokėjo daugiau negu vieną milijardą dolerių už savos atliekų deginimo gamyklos modernizavimą.
Prancūzijos miestelio Rue Louis Berthet gyventojai devynerius metus kovojo su vietos valdžia ir atliekų deginimo gamyklos valdytojais. Gamykla, kuri 1300 kartų viršijo dioksino išmetimus į aplinką, buvo uždaryta tik tada, kai ženkliai išaugo vietos gyventojų sergamumas vėžiu. Kai iš 80 miestelio gyventojų 24 susirgo vėžiu, gatvė prie gamyklos buvo pavadinta „mirties alėja“.
Nepasišalina iš organizmo
Profesorius Paul Connett filme „Atliekos“ pabrėžia, kad dioksinas iš atliekų deginimo gamyklų patenka ne tik į orą, bet ir kaupiasi gamtoje – augaluose, patenka į žuvį, kiaulių, karvių, ožkų, avių mėsą, pieną, vištų mėsą ir kiaušinius, kol galop su maistu dar kartą sugrįžta žmogui. Profesoriaus žodžiais, bene didžiausia bėda, kad dioksinas negali pasišalinti iš žmogaus organizmo – jis nuolat kaupiasi, kol sukelia ligas.
Bene baisiausią dioksino poveikį žmogui iliustruoja Vietnamas. Karo Vietname metu džiunglės buvo nuolat purškiamos herbicidais, užnuodytais dioksinu. Net po 40 metų Vietname gimsta vaikai su įgimtais defektais, kenčiantys nuo apsinuodijimo dioksinu – be akių, rankų, kojų. Dioksinas veikia žmogaus hormonus, stabdo vystymąsi, suardo imuninę sistemą. Labiausiai pažeidžiami – embrionai ir kūdikiai, nes dioksinas sukelia apsigimimus. Mokslininkų teigimu, reikia šešių kartų, kol dioksino žmogaus organizme būna nebeįmanoma aptikti.
Vietos valdžia nederina, bet tai – ne kliūtis
Slaptumas: „Toksika“ ir aplinkosaugininkai slepia, kiek nuodų buvo paskleista į aplinką, kai netoli Šiaulių sprogo ir avariniu būdu buvo stabdomas pavojingų atliekų deginimo įrenginys.
Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės kol kas atsisakė derinti „Toksikos“ rengiamą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Šiuo dokumentu siekiama įteisinti, kad pastatytas galingesnis pavojingų atliekų deginimo įrenginys galėtų dirbti pilnu pajėgumu ir degintų daugiau pavojingų atliekų nei leidžia šiuo metu galiojantis taršos kontrolės leidimas.
Šiaulių miesto savivaldybė pabrėžia, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodomas sudeginamų atliekų kiekio didinimas yra nepagrįstas, o „Toksika“ pirma turėtų pradėti eksploatuoti įrenginį su numatytais projektiniais parametrais.
Šiaulių rajono savivaldybė teigia, kad ataskaitos rengėjai neatsižvelgė į savivaldybės reikalavimą išsamiau išnagrinėti pavojingų atliekų deginimo įrenginio poveikį aplinkai, žmonių sveikatai bei dirvožemiui ir vandenviečių teritorijoms. Ataskaita nepagrindžia, kodėl reikia deginti daugiau pavojingų atliekų.
Vietos savivaldybių nepritarimas ataskaitai – tik formalumas. Ją vienašališkai gali palaiminti Aplinkos apsaugos agentūra.
Istoriją narplioja teisėsauga
„Šiaulių kraštas“ primena, kad 87 milijonus litų kainavusi gamykla buvo pastatyta brokuota, o „Toksikos“ veikla įtarimų teisėsaugai kelia nuo pat gamyklos statybų pradžios.
Įrenginys turėjo būti pastatytas iki 2010 metų pabaigos, tačiau iki šiol negali pradėti veikti. Įrenginio rangovai – italų bendrovės „Hafner Srl“ ir UAB „Senovė“ konsorciumas – paliko trūkumų.
Nepriklausomi ekspertai ne kartą konstatavo, kad pastatyta gamykla netinkama eksploatuoti, buvo nustatyti ir padidinti jos išmetamų teršalų kiekiai.
Įrenginio statybų istoriją šiuo metu narplioja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Įtarimai dokumentų klastojimu, didelės vertės svetimo turto įsigijimu apgaule, piktnaudžiavimu ir tarnybos pareigų neatlikimu pateikti šešiems asmenims.
Giedriaus Baranausko nuotr.
Daugiau apie „Toskikos“ keliamą grėsmę Šiaulių krašto gyventojams skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose: