Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė drėbtelėjo iš peties: „Astravo elektrinei kelią atvėrė 2012 metų referendumas“. Supraskit – kalta Tauta. „Jei nebūtų sustabdytas saugios japoniškos Visagino atominės elektrinės projektas, apie Astravo AE šiandien negirdėtume“, – savo rašinyje DELFI portale toliau tikina politikė.
Buvusi krašto apsaugos ministrė (Andriaus Kubiliaus vyriausybėje 2008–2012 metais) pasiuntė keletą žinučių visuomenei. Pirma – daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių (t.y. tie, kurie balsavo 2012 metų referendume prieš naujos AE statybą) yra idiotai arba Kremliaus agentai – ir antra – A.Kubiliaus Vyriausybė norėjo pastatyti saugų japonišką reaktorių, bet Tauta buvo apkvailinta socialdemokratų propagandos.
Dėl to, kad japonų gamybos reaktorius yra patikimesnis už rusišką RBMK tipo, su ponia Rasa tikrai nesiginčysiu, nes ir pats taip galvoju. Kita vertus, toks ginčas būtų beprasmiškas, nes nei aš, nei ponia Rasa nesame branduolinių reaktorių specialistai. Svarbiau yra kitkas. Turiu rimtą priekaištą šiai politikei (kaip Lietuvos pilietis) dėl jos nedemokratinio požiūrio į Tautą ir Valstybę. Įtariu, kad p. Rasa mano, jog Tauta prarado atmintį. Galiu užtikrinti, kad tikrai dar ne visi. Dėl socialdemokratų propagandos – atskiras klausimas, nes manau, kad prieš 2012 metų referendumą socialdemokratai lošė tą patį Visagino AE projekto propagandinį pokerį su konservatoriais – tik gal labiau „užsimaskavę“.
Diskutuojant šia tema, visų pirma, reikėtų pastebėti, kad Baltarusijos valstybės įmonė „Atominės elektrinės statybos direkcija“ sutartį dėl elektrinės statybos su Rusijos valstybinei bendrovei „Rosatom“ priklausančia UAB „Atomstrojeksport“ sudarė dar 2011 m. spalio mėnesį, taigi dar tada, kai Lietuvoje jokiais referendumais net nekvepėjo, o Visagino atominė jau dveji metai, kaip neveikė. Tad Tautos valia, pareikšta referendume 2012 metais, čia niekuo dėta!
Antra, reikia priminti, kokios peripetijos lydėjo mūsų Visagino AE uždarymą, kuri kaip žinome, buvo uždaryta dėl suderėtų sąlygų su ES derybininkais Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Prisiminkime – 1995 metais LR Vyriausybė Europos Komisijai įteikė prašymą dėl Lietuvos stojimo į ES, derybos dėl stojimo pradėtos 1999-aisiais. Vyriausias Lietuvos derybininkas buvo Petras Auštrevičius, šiuose procesuose dalyvavo ir ne vienas premjeras (tuomet konservatorius – G.Vagnorius, taip pat eks-konservatorius R.Paksas, A.Kubilius, vėl R.Paksas – tik jau liberalas). Prezidentu tuomet buvo Valdas Adamkus. Pagaliau 2003-iųjų balandžio mėnesį, Prezidentu jau tapus Rolandui Paksui, o dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei tuomet būnant Finansų ministre, tuometinis Premjeras Algirdas Brazauskas bei užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į ES sutartį. Taigi, prie Lietuvos išsiderėtų pozicijų prisidėjo visa ši solidi kompanija – tiek vadinami dešinieji, tiek kairieji politikai, tad ir atsakomybė už suderėtas stojimo į ES sąlygas bei jų pasekmes (tarp jų – ir už Visagino AE ankstyvą uždarymą) tenka tiek konservatoriams, tiek ir socialdemokratams bei liberalams.
Ne kartą buvo skelbti specialistų komentarai ir paaiškinimai, kad Visagino AE galėjo būti saugiai eksploatuojama gerokai ilgiau ir nebuvo jokio būtinumo uždaryti ją 2009 metais, juolab kad tuo metu apie elektros jungtis su Švedija ir Lenkija buvo tik pradėta kalbėti. Beje, tuometinė Lietuvos valdžia atsiklausti Tautos dėl stojimo į ES suskato tik po to, kai A.Brazauskas ir A. Valionis jau buvo pasirašę stojimo sutartį… Atsimenate, kai 2003-ųjų gegužę tuometinė valdžia referendumą dėl (į)stojimo į ES organizavo net 2 dienas! … pašlakstydama alumi ir pabarstydama skalbimo milteliais?… Bet tai jau mūsų istorijos dalis – tokia, kokia buvo.
Galėčiau poniai Rasai dar priminti, kiek kartų Lietuvos televizijos eteryje 2012 metais buvo sukami propagandiniai filmukai apie reaktoriaus turbinos mentes kruopščiai šlifuojančius japonų koncerno „Hitachi“ specialistus, to koncerno, kuris A.Kubiliaus vyriausybei norėjo parduoti galingą ir labai brangų atominį reaktorių, nors tokio galingo Lietuvai ir nereikėjo (nereikia jo ir dabar!). Tad kur šioje vietoje p. Rasa įžvelgė norimai statyti Visagino AE priešingą propagandą? Tai gal vis dėlto mūsų Tauta turi supratimą ir nuovoką, ko reikia Lietuvai, nepaisant to, kad politinis elitas ją ne kartą išvadino „šunauja“, „runkeliais“ ir panašiais epitetais bei plovė smegenis propagandiniais filmukais? Esmė ta, kad Lietuvos valdžia nesuprato savo pareigų Tautai. Ne smegenis Tautai filmukais reikia plauti, o dalykiškai, sąžiningai paaiškinti ir šviesti Tautą.
Dabar yra blogiausia tai, kad kilusiose konservatorių ir socdemų rietenose dėl Astravo AE daugiausia ieškoma kaltų (nors kaltos abi pusės!), tačiau mažai ir labai nekonkrečiai kalbama, kokių Lietuva galėtų imtis žingsnių, kad tarptautiniu mastu sutrukdytų Astravo AE projekto įgyvendinimui. Viešojoje erdvėje nuomonių sklando įvairių – nuo visai pesimistinių iki santūriai optimistinių. Kalbama ir apie technines priemones – srovės keitiklių statymą, kurie fiziškai neleistų patekti į Lietuvą Astravo AE gaminamai elektros energijai. Ar ši priemonė būtų veiksminga, turėtų paaiškinti specialistai, įvertinę visą Rytų Europos energetinių tinklų išdėstymą, bet ne politikai. Politikų uždavinys – ginant Lietuvos nacionalinius interesus (ir ne kitaip!) veikti politinės ir ekonominės diplomatijos priemonėmis, surasti bendraminčių Baltijos, Skandinavijos šalyse, neprošal būtų atgaivinti ir dalyvavimą Vyšegrado šalių grupėje. Turint omeny nedėkingą tarptautinį kontekstą (Europos dėmesį pabėgėlių klausimui ir Sirijos konfliktui), tai – išties nelengvas uždavinys.
Tad nūdienos politinės arenos herojams – Prezidentei, užsienio reikalų ministrui ir socialdemokratų partijai (kaip valdančiajai) tenka pagrindinė atsakomybė, nes situacija tampa grėsminga. Šioje vietoje R.Juknevičienės pastebėjimas dėl Astravo AE sąsajų su hibridinio karo grėsmėmis – visiškai logiškas. Ir dar dėl vieno dalyko sutinku su p. R.Juknevičiene – socialdemokratai be reikalo dabar nervinasi. Reikia imti ir dirbti savo darbą, o ne purkštauti lyg įsižeidusiems paaugliams dėl opozicinių partijų pasirašyto kreipimosi į Vyriausybę. Tokios jau demokratijos taisyklės, gerbiamieji socdemų lyderiai! Jei jau buvusioji valdžia pražiopsojo traukinį, darykite kaip veiksmo filmo herojai – sėskite į gerą automobilį ir vykitės, kol traukinys dar visai nenuvažiavo, nes dabar jūs valdžioje.