Žalstiečiai atėjo į valdžią gerai nežinodami, kas jie tokie ir ką jie nori nuveikti. Jau būdami valdžioje pastebėjo: o, kokių čia šakalienių prisivedėme! Truputį valėsi, truputį gryninosi, bet ne iki galo. Iš esmės taip ir liko neaišku, kas ir kodėl.
Rezultatas tas, kad po Seimo rinkimų jie greičiausiai išliks Seime, bet ne kaip „žalioji banga“, o kaip eilinė frakcija, panaši į tą, kokia buvo Prunskienės laikais.
O rinkėjai grįžinėja pas tas partijas, nuo kurių buvo nusigręžę, tik yra viena bėda: tos partijos per tą laiką nė kiek nepagerėjo, o tik pablogėjo. TS-LKD, vadovaujama anūko Gabriuko, galutinai prarado bet kokį panašumą į konservatorius. LSDP, vadovaujama Palucko, savo „ūsuotus bebrus“ (kurie, nors ir ekskomuniagos, bet dar kažkiek tradicinės orientacijos) iškeitė į radikalius moderniuosius leftistus – LGBT aktyvistus. TT net nežinau į ką pavirto, bet bet kuriuo atveju susilpnėjo. DP atsigauna su sugrįžusiu Uspaskichu, kurio stogas nuo patirtų stresų vis dėlto gerokai pavažiavo, ir tai vargu, ar į gerą pusę… Liberalai apipešioti, apibyrėję ir susikompromitavę, bet turi tą ištikimą hipsterišką elektoratą, kuriam vis tiek viskas „dzin“.