Kai kas sako, kad istorija turi būti nekonfliktiška. Pateiksiu pavyzdį, kaip nekonfliktiškai aprašyti Jono Noreikos lentos istoriją…
1997 m. Vilniaus savivaldybės Taryba nutarė skirti pinigų Jono Noreikos šviesaus atminimo įamžinimui. Ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato, kur jis dirbo 1945–1946 m., buvo pakabinta memorialinė lenta.
Praėjus kiek daugiau kaip 20-ai metų ji jau atrodė kiek senamadiškai, todėl aktyvus pilietis Stanislovas Tomas, siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į Jono Noreikos asmenį, tą lentą sudaužė. Šis veiksmas buvo vertinamas nevienareikšmiškai, bet tikslas buvo pasiektas: visuomenė tikrai susidomėjo J. Noreikos biografija ir veikla, ir šį kartą jau ne savivaldybės, o pačios visuomenės lėšomis buvo pagaminta nauja lenta.
Kad tuo tarpu, kol lenta gaminama, J. Noreikos atminimas neliktų neįamžintas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasirūpino, kad senoji lenta būtų suklijuota ir pakabinta ant Mokslų akademijos bibliotekos sienos. Paskui meras liepė tą lentą nukabinti ir jos vietoje buvo pakabinta nauja, gražesnė, visuomenės lėšomis pagaminta lenta.