Tomas Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis

alkas.lt

Ne paslaptis, kad šiandieniniame politiniame, teisiniame ir kultūriniame elite iki šiol žymų vaidmenį vaidina savotiškos dinastijos, išaugusios iš dar prieškarinę Lietuvos Respubliką „dekonstravusių“ veikėjų šeimų. Tokioms dinastijoms priklauso ir Seimo narys socialdemokratas Juras Požela – Karolio Poželos, vieno iš už komunistinę veiklą 1926-aisiais sušaudytų „keturių komunarų“, proanūkis, taip pat buvęs jo partietis ir bendražygis Algirdas Paleckis, pasižymėjęs netikėtu atsivertimu į savo senelio – marionetinio 1940-ųjų sovietinio Lietuvos „prezidento“ Justo Paleckio – politinį tikėjimą, o taip pat gudresnysis Algirdo brolis – LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis… Į tokių dinastijų palikuonis, kaip paaiškėjo, galima įrašyti ir vulgariosios publicistikos žanrą išplėtojusį Andrių Užkalnį.

Apie savo garbingą kilmę Andrius Užkalnis prabilo naujausiame savo straipsnyje „Kas apgins Lietuvos rusus?“, kuriame riebiai iškeikė žurnalistę Rūtą Janutienę, pavadinusią jį Andrejum Zagornu. Čia pat jis atskleidė savo šlovingas revoliucines šaknis – jo senelis, pasirodo, buvo žinomas veikėjas. „Toji televizinės kanalizacijos gyventoja žino, kad meluoja: mano gimimo data žinoma, archyvuose gali rasti, kas tą dieną gimė, ir kuo vardu buvo. Maža to, mano ir tėvas, ir senelis turėjo tą pačią pavardę. Senelis, docentas Petras Užkalnis, dėstė Vilniaus Universitete, ir tie duomenys lengvai surandami,“ – nepaliaujamai plūsdamasis savo genealogiją aiškina informacinio amžiaus „klikų generavimo“ meistras.

Toji lengvai surandama informacija yra tokia. Petras Užkalnis – literatūros kritikas ir komunistinio judėjimo veteranas – gimė 1907 m. gegužės 5 d. kaip Petras Kvietinskas Menkupių kaime (Kalvarijos apskrityje). Dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje įsijungė į pogrindinę komjaunimo veiklą, o 1926 m. rudenį, perėjęs į Marijampolės mokytojų seminariją, drauge su būsimuoju sovietiniu poetu Vytautu Montvila ir kitais komjaunuoliais, perėmė Marijampolės aušrininkų skyrių, užvaldė jo pinigus ir iš jų finansavo pogrindinę komunistinę veiklą. Už tokį aktyvizmą jis vis dėlto buvo suimtas ir kalintas Varniuose bei Marijampolėje.

1928 m., pabėgęs iš kalėjimo, susigalvojo sau naują Užkalnio pavardę, kuri išliko visam likusiam gyvenimui ir buvo garbingai perduota jo palikuonims. Iš pradžių nusibastė Vokietijon, bet dar tais pačiais metais atsidūrė Maskvoje. Ten studijavo ir dirbo lietuvių komunistų šulo Zigmo Angariečio sekretoriate bei komunistinio žurnalo „Priekalas“ redakcijoje. Šiame žurnale rašė ugningus straipsnius komunistinio auklėjimo, ateizmo ir literatūros kritikos klausimais (neretai pasirašinėdamas V. K. Varnėno slapyvardžiu). Nuo 1946 m. dėstė rusų literatūrą Vilniaus universitete, parašė knygelių apie sovietinių tautų draugystę literatūroje, sovietinę rusų literatūrą ir kitomis temomis. Mirė 1984 m. sausio 30 d. Vilniuje. Jo bemaž keturių tūkstančių knygų kolekcija buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai.

Tad šiuolaikinis publicistas Andrius savo aštrią plunksną galanda turėdamas už pečių gausų senelio Petro kūrybinį palikimą, į kurį visada galima atsiremti ieškant nenuobodžių išraiškos priemonių. Ir iš tiesų abiejų Užkalnių stiliuje jaučiasi šis tas bendro – abu jie kovingi, pilni tos pačios chunveibiniškos energijos ir komjaunuoliško entuziazmo, neieškantys žodžio kišenėje ir apskritai nesirenkantys žodžių, kai reikia taršyti savo priešininkus. Net ir „Priekalo“ puslapiams bei ankstyviesiems Petro Užkalnio tekstams būdinga itin netaisyklinga rašyba bei gramatika gyvai primena jo anūko Andriaus pamėgtas grafines kalbos „puošmenas“, tokias kaip „duskit pavidolei“ ir panašias…

Kaip literatūros kritikai, abu Užkalniai nemėgsta sentimentalumo, verkšlenimo ir tokių autorių, kurie tariasi esą nuskriausti (anot Petro, tai esantis smulkiaburžuazinis, o anot Andriaus – sovietinio plebso bruožas). Jų abiejų idealas – bekompromisinė kova ir storžieviškos blevyzgos.


Užkalninė tradicija

Žodžiu, dinastijų tęstinumas, komunistinė aristokratija ir jos transformacijos – savaime įdomus reiškinys. Laikai keičiasi, bet kai kurie archetipai išlieka ir, pakeitę spalvas bei geopolitines orientacijas, sėkmingai gyvuoja iki šiol beigi suskamba kaip šis tas naujo, nes juk nauja – tai užmiršta sena…

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
14 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
* * *

Dešimt žąsų iš penkių! Ačiū už nuolatines pastangas atverti skaitytojams akis.
Viltingos Kovo 11-osios!

pilnos ministerijos tų vaikaičių

KGB ir komunistų palikuonys valdo Lietuvą – jie nusipelnė gyventi geriau kitų lietuvių sąskaita.

Vertingas straipsnis

užkulniai visuomet liks užkulniais jau vien todėl, kad stengiasi prisitrinti prie ko nors aukščiau, pvz., čemodane nesifotografavo su kokiu nors eiliniu,-jam paduok pirmąją ponią arba, minimum, ekspremjerą. Yra geras rusiškas pavadinimas tokiems sovietinių proletarinių tradicijų tęsėjams: pustozvon.

stasys

Autorius aiškiai su laiko pertekliumi, nes randa sau tokias temas kurios labiau atspindi jo pačio norą būti kažkuo. Jei jau nepatinka tas Užkalnis, tai kam ten vargintis ieškant kažkokiu istoriniu paraleliu su jo giminaičiais. Gal ir užkabino jis ta ‘didžiai gerbiama’ ‘knygų rašytoja’ rutele, bet juk rutelė ir pati nepėsčia pasakomis balta svieta gluminti . Tai kur čia gėri ir blogi skiriančios paralelės,.. kurias autorius taip mielai norėtu paryškinti ? Užkalnis – užkalniams , rutelė- rutelėms nereikia skirtingus kiaušinius į viena krepšį dėti ir tokiu budų juos lyginti vertinant . Skaitytojas pats atsirinks kas ir kaip .

Julius Puras

Straipsnis neblogas kaip atspindintis zmoniu saknis. Is kur jie yra kile ir kas jie tokie yra. Ta. Akla prieraisuma prie blkos taisykliu Baranauskui galima dovanoti.

Dzeikas

Pats Uzkalnis tukrai nevertas tiesos.lt puslapiu.Savo vietoje jis neutralus reiskinys.
Idomi tendencija pastebeta straipsnyje – dinastiskumas: Landzbergiai, Saboniai, Paleckiai…vardinti ir vardinti.Visose gyvenimo srityse.
Atskirai paemus lyg ir nieko bloga…kiba Saboniukas blogas krepsininkas? Ar Landzbergiukas anukelis nusikalba? Gi ne.
Tik abu uztvere kelia talentingesniems ir itvirtino nuostata, kad ne asmenines savybes, ne talentas, valia ir energija svarbiausia.
Puvame su pagreiciu.Greit ir dvoka nustosime jausti pasikvepine kpkiu nors patriotizmu.Gi vardan tos…

ruta

Aciu Autoriui ,visada korektiskas , argumentuotas .Tokie uzkalniai verti tik ‘botago ‘..Mane stebina ne sitas ‘rasytojas’ – nepraustaburnis ir jo provokacijos , bet , kad tautieciai dar ji skaito , komentuoja , tas pats , kad komentuoti fekaliju rusi ..Kad Grybauskaite , Kubilius lenda i ta fekaliju ‘cemodana’ , tai atskira tema – koncervatoriu ir Grybauskites glaudus rysys , kas juos sieja , Landsbergio marksistine -leninistine praeitis , ar KGB archyvai ?

pasirodo

stasys,julius puras ir dzeikas vienoje pintinėje

stasys  ..pasiriditojui

dažniau žegnotis reikia ir poterius kalbėti ..tada ir vaidentis nustos .:)

Al.

Turėtų būti (gerai apsaugotas) internetinis sąrašas su viešųjų lietuvių biografijomis ir kilme.

nenuostabu,

kad rašliavinykas prie vieno stendo pozuoja su partinės mokyklos absolvente – toks tokį pažįsta ir suuodžia

Nepasirašysiu

Viena iš naujienų, kurias verta žinoti. Nors ir nešu Baranausko gerbėjas dėl „pavėjui” požiūrio į istoriją bei panašaus pobūdžio dalyvavimo politikoje.
Kalbant apie Užkalnį, ypač įdomu, kad jo rašinius kas savaitę feljetonų pavidalu nemokamai platina jaunimui didžiausias Lietuvoje kavinių tinklas „Coffee Inn”. Matyt, toks tokį surado, o dar kavinių savininkai, matyt, ir politinio bakšišo tikisi.
Tad kai jaunimas kalba kaip Užkalnis, nenustebkime ir žinokime, kur jauni tai pasigavo.

Levukas

Taip vadinamo žurnalisto Anfriaus Užkalnio rašliavos pavadinimas „vulgarioji žurnalistika”ne visai atitinka tikro
vę,reikėtų papildyti paties,atsiprašant,žurnalisto metafora ir jo laisvą kūrybą pavadinti kitaip,nevartojant net to žodžio,nes žurnalistika jam-per aukšta nepasiekiama sfera.Kultūringas žurnalistas nelabai vartoja savo gimto- jo kaimo slengą,slaviškais keiksmažodžiais papildytą.Ne kartą jam teko aiškintis dėl nevykusių(labai švelniai pa-
vadinau)išpuolių prieš įvairius žinomus asmenis,o į keletą tiesmukų žurnalisto klausimų žodžiavimosi meistras ne-
sukūrė atsakymų.Išvada:bendru sutarimu mūsų šios dienos svarstymų objekto veiklą įvairiose žiniasklaidos priemo-
nėse žurnalistika nevadidinsim,surasim jai tinkamą pavadinimą,pavyzdžiui:vulgarusis kanalizacinis pasimaivymas,
arba kanalizaciškai vulgarioji rašliava,na o jeigu tai vyksta per radiją ar televiziją,tai gali būti:iki viduti-
nio lygio kaimiečio plepalogijos bandymai.

išvada

kriuktaktis yra bolševikinė išpera!

14
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top