Tomas Čyvas. Gyvūnų gerovės fanatikai stumia kailių fermų Lietuvoje draudimą

kaunieciams.lt

Rytoj, antradienį, Seimo plenariniame posėdyje numatytas įstatymo projekto, kuriuo siekiama Lietuvoje uždrausti gyvūnus auginti ir žudyti tik dėl naudos iš jų kailio, svarstymas. Seimo nariams po svarstymo pritarus projektui, jo priėmimas vyks rudenį.

„Kailių fermų draudimo kelias įstatymo leidybos procese buvo sunkus ir ilgas. Įsiklausyta tiek į visuomenės lūkesčius, tiek į kailine žvėrininkyste užsiimančių ūkininkų nuogąstavimus. Pasiūlytas naujas kompensacijos mechanizmas. Esame pasiruošę tapti 20-ąja šalimi Europoje, uždraudusia šią verslo šaką“, – teigia įstatymo projekto iniciatorė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Veiklą siūloma uždrausti jau nuo 2027 m.

Įstatymo projektu kailių fermų veiklą siūloma uždrausti nuo 2027 m., tačiau kompensacijas mokėti jau nuo 2024 m.

„Kuo anksčiau ūkininkas sustabdys savo veiklą, tuo didesnės kompensacijos jo laukia. Tie, kurie pasitrauks 2024 m., gaus 3 eurus už laikytą žvėrelį, 2025 m. – 2, o 2026 – 1 eurą už žvėrelį“, – sako A. Gedvilienė.

Į kompensacijas siūloma įtraukti ir darbuotojų išeitines išmokas bei kompensuoti statinių ir įrenginių, tinkančių tik kailinės žvėrininkystės veiklai vykdyti, sunaikinimą, taip pat atliekų sutvarkymą ir išvežimą.

„Prašymą visa tai kompensuoti išgirdome iš pačių ūkininkų, atliepėme šiuos norus“, – komentuoja įstatymo projekto iniciatorė.

Siekiant apsisaugoti nuo galimų bandymų pasipelnyti, kompensacijos būtų išmokamos tik ūkininkams, grąžinusiems lengvatines paskolas pagal skatinamųjų finansinių priemonių „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas. O nuo 2024 m. sausio 1 d. parama iš nacionalinių ar Europos Sąjungos lėšų kailių fermų veiklai vykdantiems ūkio subjektams nebebūtų teikiama.

Balsavimas bus įtemptas

„Seime nuotaikos įvairios, tačiau matosi, kad tarp stipriai palaikančiųjų šį projektą – visų frakcijų nariai. Daugumai aišku, kad šį sprendimą Lietuva anksčiau ar vėliau privalės priimti. Negalime likti paskutiniąja šalimi Europoje, kur gyvūnus masiškai žudyti dėl puošmenos yra legalu. Pastarosiomis savaitėmis visuomenė ypatingai garsiai išsakė savo lūkesčius. Viliuosi, kad rytoj Seimo nariai juos atlieps“, – teigia A. Gedvilienė.

Seimo nariams po svarstymo pritarus kailių fermų draudimui, bus notifikuota Europos Komisija, procesas truks 3 mėnesius. Jei Komisija pastabų neturės, įstatymo projektas keliaus atgal į Seimą priėmimui.

Laisvės partija už

Laisvės partijos, palaikančios bemaž visus siūlomus draudimus (išimtis – narkotikų liberalizavimas) frakcija anksčiau pareiškė pritarianti ir šiai iniciatyvai.

„Visa frakcija vieningai ketina palaikyti siūlymą uždrausti kailinių žvėrelių fermas. Manome, kad Lietuvai pats metas prisijungti prie kitų gyvūnų gerove besirūpinančių valstybių ir nebeauginti gyvūnų dėl kailių, t. y. prabangos“, – teigia Seimo narys V. Mitalas.

„Gyvūnų veisimas ir žudymas dėl kailio yra laikomas neetišku daugelyje Europos valstybių, tai neigiamai veikia aplinką, kelia grėsmę žmonių sveikatai, tačiau šiandieniniame – karo Ukrainoje – kontekste, šis klausimas įgauna dar ir politinį dėmenį, nes pagrindiniai Europoje veisiamų gyvūnų kailių supirkėjai yra Lietuvai nedraugiškos valstybės, tokios kaip Kinija ir Rusija. Taigi, privalome išspręsti šį klausimą visiems laikams“, – tikina Laisvės frakcijos narė ir įstatymo iniciatorė Monika Ošmianskienė.

„Visas pasaulis eina gyvūnų naudojimo kailiui atsisakymo link. Akivaizdu, kad ateities šiam verslui nėra ir Lietuvoje – daugiau nei 80 procentų šalies gyventojų mano, kad gyvūnus žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina. Atėjo laikas atsisakyti žiauraus ir nereikalingo gyvūnų išnaudojimo“, – sako frakcijos narė Ieva Pakarklytė.

Seimas 78 balsais pritarė kailinių žvėrelių fermų draudimo projektui pateikimo stadijoje dar 2021 m. lapkričio 23 d. Tačiau vėliau projektas užstrigo Žemės ūkio ministerijoje, kurioje buvo rengiama šio projekto išvada, vėliau pateikta Vyriausybei.

Tik šių metų kovą Vyriausybė pritarė ŽŪM parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma, kad Seimo narių teikiamas įstatymas, nuo 2026-ųjų draudžiantis auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos.

Draudimas neapgalvotas?

Žvėrelių augintojų asociacija, kurios atstovai rytoj – Birželio 6 d. rengia spaudos konferenciją dar prieš projekto svarstymą (8 val. 30 min.), teigia, kad draudimas stumiamas neapskaičiavus realių kaštų, neužtikrinus privačios nuosavybės ir darbo vietų apsaugos

Jie pateikia tokius argumentus:

„Šiuo metu Lietuvoje auginama apie 1 mln kanadinių audinių ir kelios dešimtys tūkstančių šinšilų. Ūkiuose laikomos kanadinės nėra laukiniai gyvūnai. Tai įvairių spalvų veislės, išvestos per daugiau nei šimtą metų žvėrelių fermose vykusią selekciją. Ūkiniai žvėreliai yra bemaž tris – keturis kartus didesni už savo laukinius protėvius, jų kailis neatsparus vandeniui, pagal elgseną selekcijos metu per kartas atrinkti ramūs, smalsūs ir neagresyvūs gyvūnai, kurie nejaučia streso uždaroje erdvėje.

Lietuvoje veikia apie 100 kanadinių audinių ūkių, nuo nedidelių šeimos ūkių iki dešimtis tūkstančių talpinančių fermų. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių ūkininkų skaičiavimu vienas tūkstantis veislinės bandos patelių užtikrina darbo vietą vienam ūkio darbuotojui ir dar dvi darbo vietas pagalbiniams darbams: pašarų gamybai ir fermos infrastruktūros priežiūrai.

Lietuva dėl tinkamo klimato ir specialistų kompetencijos pastaraisiais metai pripažinta viena iš lyderiaujančių pasaulyje audinių kailių eksportuotojų kiekio ir kokybės prasme. Rinkos pakilimo metais mūsų šalyje užauginama apie 5 proc. Europos ir 2,5 proc. pasaulio audinių kailių produkcijos. Tai atneša nuo 50 iki 100 mln eksporto eurų pajamų priklausomai

Kailio kaina priklauso tik nuo kailio kokybės, o kokybė – nuo tinkamos gyvūnų priežiūros ir gyvūnų gerovės užtikrinimo. Todėl žvėrelių fermoms taikomi ne tik valstybės ir ES nustatyti gyvūnų gerovės teisiniai reikalavimai, bet ir griežtos mokslu pagrįstos savireguliacijos sistemos WelFur. Pastarosios standartų neatitikimas reiškia, kad ūkininkas negalės parduoti savo kailio aukcione, t.y. yra atribojamas nuo rinkos ir pajamų.

Aplinkosauginiu požiūriu kailis ilgai dėvimas, persiuvamas ir galiausiai natūraliai žemėje suyrantis pluoštas. Audinių auginimui vien Lietuvoje sušeriama apie 55 tūkst. t gyvūninės kilmės atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių, kurias tektų utilizuoti. Utilizavimas kainuotų nuo 7 iki 12 mln eurų per metus, ir tai padeda šiek tiek atpiginti mėsos produkciją. Audinių mėšlas iškratomas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra galvijų mėšle.”

Gyvūnų gerovė

Pirmiausia, pažymi projekto priešininkai, paminėtina, kad sergančio, sužalojimus patyrusio gyvūno kailis yra praktiškai bevertis, o gyvūno auginimas, šėrimas brangiai kainuoja, todėl gyvūnais nesirūpinantys ūkininkai paprasčiausiai negautų pajamų ir bankrutotų.

Antra, kailinių žvėrelių gerovė yra griežčiausiai reglamentuojama žemės ūkio šaka Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Be to, nuo 2019 m. visi Lietuvos ir Europos ūkiai tikrinami pagal WelFur gyvūnų gerovės vertinimo sistemą. Ji apima gyvūnų sveikatos, elgsenos, mitybos, laikymo sąlygų, santykio su fermos darbuotojais – iš viso 22 vertinimo kriterijus. Nei vienas ūkis Europoje, neturintis WELFUR sertifikato, negali prekiauti kailiais aukcionuose, t.y. negali dirbti.

Europos Komisija WELFUR pripažino kaip vieną iš pažangiausių savireguliacijos sistemų ir įtraukė į oficialias teisės aktų bazes. https://www.eesc.europa.eu/en/policies/policyareas/enterprise/database-self-and-co-regulation-initiatives/146

Ūkiuose laikomos kanadinės audinės yra domestikuotos, jų natūralūs poreikiai – turėti lizdą, poruotis, auginti jauniklius yra maksimaliai patenkinami, labiau nei kitų ūkinių gyvūnų. Žvėreliai saugomi nuo ligų, sužalojimų ir streso, antraip nebūtų įmanoma tikėtis kokybiško kailio. Traumas patiria vienas iš tūkstančio žvėrelių, o netektys nuo atjunkymo iki išauginimo neviršija 1-2 proc. Jeigu žvėrelio neįmanoma pagydyti, jis eutanazuojamas.

Gyvūnų migdymas atliekamas naudojant CO2 (anglies dvideginio) dujas, nekeliant papildomo streso transportuojant ir be fizinio žvėrelių žalojimo. Šis metodas veterinarijos specialistų pripažintas humaniškiausiu lyginant su kitais gyvulininkystės sektoriais.

Aplinkosauga

Kailių pramonė yra vienas iš retų realiai veikiančių žiedinės ekonomikos pavyzdžių. Pirmiausia, Lietuvoje žvėrelių šėrimui sunaudojama 55 tūkst. t gyvūninės kilmės atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių, kurias tektų utilizuoti. Už jas mėsos ir žuvies perdirbėjams yra mokama, kitu atveju jiems tektų mokėti už utilizaciją, todėl brangtų maisto produktai. Gautas audinių mėšlas iškratomas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra galvijų mėšle, tad sumažinama tarša gaminant ir naudojant chemines trąšas. Iš kailinių gyvūnų liekanų išgaunamos biodujos. Apie 70 proc. žvėrelių fermų C02 pėdsako yra sąlygotas daugiausia vištininkystės sektoriaus, nes pašarams naudojama didelė dalis vištienos atliekų.

Kailis yra ekologiška medžiaga, priešingai nei poliesteris, ji suyra be pasekmių kaip kompostas kaip ir kiti natūralūs pluoštai: vilna, šilkas, linas, medvilnė. Kailiniai kaip drabužis gali būti dėvimi kelis dešimtmečius, persiuvami, perduodami iš kartos į kartą. Jokių gamybos atraižų nelieka – jos pritaikomos aksesuarų gamybai. Kailio apdirbimui naudojamos pjuvenos, alūno mineralas ir natūralūs aliejai.

Vienas iš paplitusių mitų yra dėl neva žvėrelių fermų skleidžiamo kvapo. Dažniausiai ūkininkai patys ir gyvena šalia savo fermų. Visoje šalyje rasime apie dešimtį žmonių, kurie skundžiasi žvėrelių fermų kvapais. Ko gero, žymiausias atvejis yra iš Kauno raj., kur vienas verslininkas pastatė kaimo turizmo sodybą šalimais kelis dešimtmečius veikiančio ūkio. Fermose apsilankę žurnalistai, valdžios atstovai dažniausiai nustemba, kad jokio smarkaus kvapo neužuodžia. Kvapas jaučiamas po kelias dienas per metus, kuomet audinių mėšlas vežamas ir kratomas laukuose. Žinoma istorija, kuomet Jonavos raj. gyventojai skundėsi blogais kvapais, kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, skleidė ne ferma, o netoliese įrengti nuotekų valymo įrenginiai.

Ir galiausiai. Žvėrelių fermoms, kaip ir kituose gyvulininkystės sektoriuose galioja valstybės nustatyti standartai, už kurių nesilaikymą baudžiama.

Kailininkystės sektoriaus ekonominė reikšmė

Lietuvoje kailinių žvėrelių augintojų eksporto apyvarta svyruoja nuo 50 – 60 mln eurų iki 100 mln priklausomai nuo situacijos rinkoje. Kainų ir paklausos svyravimai kailių rinkoje yra įprasti kaip ir kitose: nekilnojamojo turto, žaliavų, informacinių technologijų.

2018 m. kailių eksportas sudarė net 8,8 % viso Lietuvos žemės ūkio sektoriaus eksporto, nors kainos tuo metu buvo itin žemos (VšĮ Versli Lietuva, Lietuvos prekių eksportas 2018 m. apžvalga).

Pagal pajamas, gaunamas iš vieno hektaro, žvėrininkystė yra viena iš pelningiausių žemės ūkio sričių. Kailininkystė nėra subsidijuojama, jai neskiriama tiesioginių išmokų.

Tai paaiškina ir spartų šio sektoriaus augimą ir vystymąsi pastaraisiais dešimtmečiais. 1990 m. Lietuvoje veikė 11 kailių fermų, šiuo metu jų skaičius siekia apie 100, o kasmet užauginamų audinių skaičius per penkiolika metų išaugo dešimteriopai (nuo 200 tūkst. iki beveik 2 mln 2016 m., 2022 m. siekė apie 1 mln). Lietuvoje išauginamų kailių kokybė laikoma viena iš geriausių Europoje.

Kadangi visa prekyba vyksta per aukcionus, visos pajamos apskaitomos ir nėra vietos šešėliui. Aukcionuose kailio kaina priklauso nuo jo kokybės, o ne nuo ūkio stambumo, todėl čia nėra jokios diskriminacijos: tiek stambių, tiek šeimos ūkių produkcija vertinama vienodai.

2000 – 2019 m. į kailinių žvėrelių fermas, kurios yra vienos iš moderniausių Europoje, investuota apie 100 mln. eurų. Per metus investicijos į žvėrelių fermas gali siekti 6 mln eurų. Už žaliavą audinių pašarui mėsos ir žuvies perdirbėjams sumokama apie 7 – 12 mln eurų kasmet. Tai leidžia šiek tiek atpiginti jų produkciją.

Darbo vietos

Vien dirbančių žvėrelių fermose ir ruošiančių jiems pašarus žmonių Lietuvoje yra per tūkstantį.

Jie darbuojasi šeimos ūkiuose arba didesnėse fermose, kuriose samdomi darbuotojai. Visos fermos veikia atokiau nuo didžiųjų miestų ir paprastai tai būna vienintelis arba vienas iš svarbiausių kaimo, seniūnijos darbdavių. Kaip žinia, pajamų centrų kaimo vietovėse nėra didelio pasirinkimo.

Nemaža dalis fermos darbininkų turi vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Atskira tema – į Lietuvą grįžę emigrantai, Danijoje, Švedijoje ar Norvegijoje išmokę kailininkystės. Tokių rasite praktiškai visuose ūkiuose. Dar keli tūkstančiai žmonių dirba susijusiuose sektoriuose, be kurių neįsivaizduojamas šakos funkcionavimas – kailio apdirbimas, prekyba, transporto paslaugos, fermų įrangos gamyba, statybos ir remonto darbai.

Vidutinis atlyginimas fermose viršija šalies vidurkį, arba bent jau vidutinį regiono darbo užmokestį.

Kas antrame ūkyje įdarbinti socialiai pažeidžiami žmonės.

Lietuvoje veikia kelios kailių išdirbimo įmonės, jų tarpe viena iš garsiausių pasaulyje prancūzų įmonė Cipel Baltika.

Kailinių žvėrelių laikymo draudimas kitose šalyse

Dauguma šalių, kuriose uždrausta laikyti kailinius žvėrelius turėjo labai mažą kailininkystės sektorių, o kai kuriose išvis nebuvo nė vienos fermos. Danijoje draudimas auginti audines buvo laikinas, jis galiojo nuo 2020 m. rugsėjo iki 2022 m. pabaigos. Nepaisant to, ūkininkams skirta apie 3 mlrd kronų (daugiau 403 mln eurų) kompensacijų, o nuo šių metų pradžios kai kurios fermos pradeda atnaujinti veiklą.

Vienintelė išimtis – Nyderlandai. Tačiau šioje šalyje situacija unikali. Jos plotas itin mažas, o gyvulininkystės sektorius didžiulis. Galiausiai susidurta su problema, kad nebėra kur dėti gyvūnų mėšlo ir strategiškai nuspręsta mažinti auginamų ūkinių gyvūnų skaičių. Visa informacija – lentelėje žemiau.

Lentelė: Šalys, kuriose kailinių gyvūnų auginimas uždraustas

ŠalisNuspręsta uždrausti žvėrelių fermasDraudimas įsigaliojo (įsigalios)Situacija draudimo metu
Lietuva  Apie 100 fermų, apie 1 mln audinių
Latvija 2028Vyksta teismo procesas
Jungtinė karalystė2000200313 fermų, 65 000 kailių per metus
Austria2004[1]20040 fermų
Vokietija199819991 ferma, 4500 gyvūnų
Kroatija20072017Keletas mažų šinšilų fermų
Bosnia ir Herzegovina20092028[2]Keletas mažų šinšilų fermų
Serbija20092019Keletas mažų šinšilų fermų
Nyderlandai20122024170 audinių fermų, 5 000 000 kailių
Slovėnija20132015Viena maža šinšilų ferma
Makedonija20142014Fermų nebuvo
Belgija (Valonija)20152015Fermų nebuvo
Briuselis (Belgija)20162016Fermų nebuvo
Čekija201720199 smulkios fermos, 20 000 kailių
Liuksemburgas20182018Fermų nebuvo
Danija20202020-2022Draudimas laikinas, apie 17 mln audinių kailių per metus

Trumpa žvėrininkystės istorija

Kailiniai žvėreliai pasaulyje ūkiuose auginami gerokai virš 100 metų, o Lietuvoje ši veikla prasidėjo 1929 metais, kai pirmasis lapių fermą Lietuvoje pastatė prof. Tadas Ivanauskas (Obelynė, Kauno aj.), o nuo 1930 metų buvo pradėtos auginti ir audinės.

Sovietmečiu šalies teritorijoje veikė keletas ūkių, kai kurie iš jų renovuoti ir juose pagal naujus standartus auginamos kanadinės audinės.

1990 m. Lietuvoje veikė 11 kailių fermų, šiuo metu jų skaičius siekia apie 100, o kasmet užauginamų audinių skaičius per penkiolika metų išaugo dešimteriopai (nuo 200 tūkst. iki beveik 2 mln 2016 m., 2022 m. siekė apie 1 mln).

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija, tuo tarpu, teigia, kad draudimas stumiamas neapskaičiavus realių kaštų, neužtikrinus privačios nuosavybės ir darbo vietų apsaugos ir kviečia į konferenciją šia tema. Jos pradžia rytoj 8 val. 30 min., t.y. prieš projekto svarstymą Seime.

5 4 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top