Veidaknygė
Europos Sąjunga dosni – Lietuvai siūlomi milijardai eurų paramos, tačiau panašu, kad juos įsisavinti sekasi sunkiai dėl ministerijų neveiklumo.
Finansų ministerija pripažįsta, kad šių metų biudžete numatyti asignavimai Europos Sąjungos projektams nebus panaudoti, o kai kurios ministerijos vis dar turi daugiau kaip penkiasdešimt procentų nesuplanuotų lėšų.
Kur #blogiausia situacija?
Tokios yra Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Itin bloga situacija ir Energetikos ministerijoje.
„Kalbant apie paminėtas ministerijas – tai manau, kad šios ministerijos turėtų pademonstruoti didesnę pažangą. Taip pat yra ir objektyvių priežasčių, kadangi tiek sveikatos, tiek švietimo sektoriai – juose reikalingos būtinos reformos, tai šiuo atveju kai kuriose srityse, kurios yra neefektyvios, tai dabar investuoti į jas būtų mažai prasmės, ir natūralu, kad dalis lėšų bus investuota jau pradėjus pertvarkyti šitas sritis“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministerijos duomenys rodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija dar nesuplanavusi išleisti šešiasdešimt šešių procentų skirtų lėšų.
#SAM
Tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė teigia, kad daug svarbiau tas lėšas įsisavinti tinkamai, o ir skaičiai yra neva kitokie, nei turi Finansų ministerija.
„Šiandien mes tą skaičių turime 50 procentų ribose. Kodėl tas skaičius vis tiek išlieka didelis? Todėl, kad mes radome dar blogesnę situaciją, t.y. situacija buvo kada arti 90 procentų buvo nesuplanuota ir šioje vietoje, galima sakyti, labai gerai, tačiau iš kitos pusės, tai labai blogai, nes yra problema, t.y. stiklinė gali būti ir pusiau tuščia, ir pusiau pilna. Koks tikslas ES investicijų? Ogi tam kad mūsų sveikatos sistema būtų patvari, kad būtų investuojama į technologijas, į paciento priežiūrą, gydymą, o ne rašomi projektai ir vykdomi projektai. Tai turi būti investicija, o ne panaudojimas, ir tas požiūris išlieka“, – aiškina sveikatos viceministrė G.Šakalytė.
„Iš tiesų ir Sveikatos ministerija tuo pasižymi jau turbūt nuo pat laikotarpio pradžios, nes jau net ir šitos Vyriausybės darbo metu kiek kartų Seimo Europos reikalų komitetas svarstė šitą problematiką, tai visą laiką šita ministerija blogai atrodė ne tik pagal išmokėtas lėšas, bet ir tiesiog pagal tas lėšas, kurios yra kam nors priskirtos, ir ten tarsi buvo procedūrinių dalykų neišspręstų, neišsiaiškintų su Konkurencijos taryba, bet jei tu matai, kad šitą laiką trunka kažkokie parengiamieji netgi darbai, tai Vyriausybė neturi kitos išeities, kaip imtis priemonių perskirstyti lėšas“, – sako Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.
#ŠMM
Lėšas įsisavinti sunkiai sekasi Švietimo ir mokslo ministerijai, jos progresas šiemet vienas iš lėčiausių.
„Švietimo sritis yra gana sudėtinga, čia, kaip žinome, yra ir mokslas, ir bendrasis ugdymas – nuo pat vaikų darželio iki profesinio mokyklų ir t.t., vienas dalykas, antra, mes gal prisiprojektavome per daug visokių konkursinių priemonių, per daug nusismulkinome, tokios geros strategijos nebuvo ir dabar naujai atėjusi Vyriausybė pamėgino išryškinti strateginius prioritetus ir tas aišku pristabdė reikalus“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
„Buvo čia labai daug tos retorikos, kad mes dabar jau kitaip, daug protingiau pinigus išleisim, suplanuotos priemonės buvo buvusios Vyriausybės blogai, be abejo, turint minty ir aukštojo mokslo reformą, ir kitus dalykus, kažką keisti, matyt, reikėjo, bet kada matai, kad tas keitimas yra toks pat lėtas, kaip ir prieš tai buvęs, tai lėšos yra labai didelės, ir yra didelė rizika iš tikrųjų, kad tos lėšos ir nebus gerai suplanuotos“, – sako Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.
#EnergetikosMinisterija
Didelę dalį lėšų dar tik planuoja išleisti Susisiekimo ir Energetikos ministerijos. Ministrai teigia, kad paramos bus panaudota daug ir efektyviai, o statistika tokia dėl vėluojančių įgyvendinti stambių projektų.
„Galbūt dėl to, kad kai kurie projektai kaip tik šiuo metu yra įgyvendinami ir jie yra eigoje, tai vienas iš tokių yra Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas, kuriam planuojama skirti europinę paramą ir, be abejo, tas planavimas, supraskime, yra pakankamai struktūriškai ir teisiškai prižiūrimas procesas tiek mūsų institucijų, tiek Europos Komisijos, todėl man, kaip ministrui, norėtųsi greičiau ir efektyviau tas lėšas investuoti, bet, deja, kartais procedūros uždeda savo paklaidą ir savo laiko reikalavimus“, – ginasi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Energetikos ministerija yra ne tik viena iš mažiausiai panaudojusių ES paramos lėšų, taip pat ji ir viena iš ministerijų, kurioje daugiausia nesuplanuota priemonių.
Didžioji dalis europinės paramos bus skirta Vilniaus kogeneracinės elektrinės biokuro elektrinei, kurią stabdė būtent dabartinė Energetikos ministerijos vadovybė. Maža to, ir šita bendro projekto dalis ženkliai atsilieka nuo atliekų elektrinės dalies, kur Aplinkos ministerija jau seniai viską suderino ir net gauti visi Europos Komisijos pritarimai, tad atliekų elektrinei jau galima naudoti ES lėšas, o Vilniaus elektrinės biokuro daliai dėl EM vėlavimo lėšos buvo įstrigę ir patvirtintos tik penktadienį.
Paramos lėšos stringa ir infrastruktūros projektams.
„Pagrindinė priežastis buvo „Lietuvos geležinkelių“ konkurso sustabdymas dėl Palemono stoties – senoji vadovybė buvo padariusi konkursą, kur mes matėme, kad kainos buvo dvigubai didesnės negu rinkos kainos, tai konkursas buvo sustabdytas, dabar naujas konkursas, ir tikimės, kad kainos sumažės, o lėšos bus tikrai įsisavintos. Susisiekimo ministerija turi tokius sektorius, kaip geležinkeliai, kaip keliai, kuriuose kaip tik trūksta lėšų, mums net europinių lėšų matome, pvz., „Via Balticai“ trūksta, geležinkeliams trūksta, tai – mūsų sritis yra ta, kur pakankamai lengva įsisavinti lėšas“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
#Opozicija kritikuoja
Tačiau Seimo ekonomistams ministerijų pasiteisinimai atrodo nerimtai.
„Tai jau katastrofa yra, tokį ministerijų darbą galima pripažinti taip. Apskritai kam jos tada reikalingos, tos ministerijos, jeigu jos negali tų dalykų suplanuoti, iš tikro, jei jos įtrauktos į pagrindinius europinius projektus, į programinius dokumentus, ką jos turi daryti, jos turi daryti, ir čia atsakomybė turi būti tiesiogiai, pvz., sugriovei bėgius, kas pasirašė, tas pasirašė, tai labai aiškūs žmonės, kur vyriausybė, kas pateikė tuos dalykus, jie turi atsakyti, nes be atsakomybės nėra jokio klausimo, nėra, ar švietimo, ar ko nors, jei nežiūri šito dalyko, tai blogai organizuotas darbas, o už blogai organizuotą darbą turi būti labai konkreti atsakomybė“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas.
„Matyt, čia Vyriausybės kaita prie to prisidėjo, bet ir praėjusiais metais buvo nepanaudota pagal biudžeto apyskaitos duomenis apie 600 mln. tarptautinės paramos lėšų, tame tarpe, aišku, didžioji dalis yra ES lėšos, vadinasi, planas išleisti pinigus buvo, bet dėl to, kad nepasiruošta, nepaskelbti pirkimai ar kažkokios kitos procedūrinės problemos, tai tie pinigai persikėlė, dabar šių metų pinigai vėl yra neišleisti, tai reiškia tas krūvis visas keliasi į laikotarpio pabaigą ir mes žinom, kuo tokie dalykai kvepia, tokie dalykai kvepia tuo, kad tas lėšas bus bandoma įsisavinti žūtbūt, o kai lėšas bandai įsisavinti žūtbūt – tai tada ir kaina pasidaro nebe tokia svarbi, ir prasmė pasidaro nebe tokia svarbi, ir efektyvumas tų investicijų, be jokios abejonės, yra daug žemesnis negu tokių, kurios yra normaliai suplanuotos“, – sako Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kad ministerijos turėtų europinius pinigus įsisavinti geriau, sako ir pramonininkai.
„Manau, kad jos turi dirbti žymiai geriau, ES pinigų įtaka Lietuvos ekonomikai tikrai yra didžiulė. Ką tai reiškia skaičiais pavertus, kada mūsų tiesioginės išmokos į Lietuvos ekonomiką per metus buvo apie du su viršum milijardo eurais matuojant? Tai reiškia, kad įtaka mūsų ekonomikai maždaug yra skaičiuojama 60 procentų didesnė, tai reiškia apie 3–3,5 milijardo eurų įtaka mūsų ekonomikai. Daug tai ar mažai, jei mes kalbame 30 procentų surinktų mokesčių nuo šitos sumos, turėkime omeny, kad valstybei arba tenka, arba netenka arti vieno milijardo eurų“, – sako Pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Siekiant, kad europinė parama būtų įsisavinama geriau, Finansų ministerija kitoms ministerijoms pateikė atitinkamas rekomendacijas, tačiau ministerijos kol kas įgyvendino tik kiek daugiau nei pusę jų.
„Alfa“ savaitė