IQ.lt
Liberalizmas visada akcentavo asmens laisves ir teises bei apsisprendimą įvairiais moraliniais, tarp jų ir seksualinės laisvės, klausimais. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau visuomenės atmeta šias nuostatas ir gręžiasi į konservatyviąsias vertybes deklaruojančias partijas.
„Liberalioji demokratija turi polinkį save griauti, – teigia filosofas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis. – Akcentuodami individualizmą ir individų laisves, liberalai per daug įsijaučia. Galiausiai, skatindami visuomenę suskaidyti tik į individus, tarsi atomus, pažeidžia pačios demokratijos esmę – ji nebeatstovauja visuomenės grupėms, sluoksniams ar klasėms, kaip būta nuo XIX a. Galiausiai partijos išsigimsta – jos nebėra konkrečių visuomenės grupių atstovės, o bando aprėpti viską, tapti patrauklios visiems.“
Viena klasikinio liberalizmo tezių nurodo atsižvelgti į kiekvieno individo teises ir laisves bei jas ginti. Liberalizmo orientacija į individualizmą yra visiška priešybė bendruomenių, tautų ar klasių interesus virš individų interesų iškeliančioms ideologijoms. Tokius „bendruomeninės gerovės“ interesus paprastai akcentuodavo krikščionių demokratų, socialdemokratų, nacionalistų ar komunistų partijos.
Tiesa, bendruomeninės gerovės logika besiremiančios ideologijos gana skirtingai mato, kurios visuomenės vertybės turėtų būti svarbiausios, bet bemaž visos oponuoja liberalizmui. Tad liberalai tampa savotiškais vienišais ideologiniais kovotojais – „vieni prieš visus“. Ir vis dėlto tai nesukliudė Vakarų pasaulyje įsivyrauti liberaliajai demokratijai, kurioje individų gerovė, teisės ir laisvės tapo pagrindiniais modernios demokratijos atributais.
Individualizmas nebežavi
Tačiau ar pati Vakarų ir Lietuvos visuomenė patenkinta individualizmo vertybėmis ir individų laisvių iškėlimu virš bendruomenės interesų? Mokslininkai bemaž sutaria, kad visos modernios visuomenės pasižymi didesniu individų autonomiškumu ir sekuliarizacija (t. y. nutolstama nuo tradicinių religinių vertybių). Atitinkamai tai keičia moralinius principus: mažėja kategoriškumas vertinant, kas yra gėris ir blogis, vis didesnė dalis žmonių mano, kad gali būti skirtingi požiūriai į tiesą, teisingumą. Toks moralinis pliuralizmas tampa dar viena liberaliosios demokratijos ypatybe – visi turi teisę į savo pažiūras, net jei daugumai jos atrodo neteisingos ar pavojingos.
Būtent tai pastaruoju metu tampa radikalių, nacionalistinių partijų kritikos šaltiniu. Teroro išpuoliai, nekontroliuojama migracija tapo pagrindinėmis grėsmėmis, kurios kelia nerimą vis didesnei daliai žmonių, o politikai tuo suskubo naudotis. Todėl kai kurios partijos jau atvirai skelbia abejones, ar išties žmonių judėjimo laisvė atneša tik gėrį, o ne didesnį spaudimą nacionalinėms vyriausybėms, nes jos turi didinti socialines išmokas, arba vietos darbuotojams, nes jie bijo prarasti pajamų šaltinį. Ar teisės į kultūrinį savitumą (pavyzdžiui, musulmonų moterims nešioti galvos apdangalus) nedidina aplinkinių baimės ir netrukdo užtikrinti viešojo saugumo. Ar teisės į abortus ar tos pačios lyties asmenų santuokas nesikerta su tradiciniu (dažnai paremtu religiniais įsitikinimais) požiūriu į šeimos ir palikuonių apsaugos poreikius.
Europos vertybių tyrimai, kuriuose dalyvavo ir Lietuva, atskleidžia, kad lietuviai, kaip ir didžioji dalis europiečių, linkę į moralinį reliatyvizmą, arba moralinius pasirinkimus, esant tam tikroms aplinkybėms. Kaip rodo 2008 m. tyrimo duomenys, tik 24 proc. apklaustųjų Lietuvoje manė, kad egzistuoja griežta riba tarp gėrio ir blogio, kad ši riba ta pati visiems žmonėms, nepriklausomai nuo aplinkybių. 32 proc. teigė, jog giežta riba tarp gėrio ir blogio egzistuoja, tačiau kartais pateisinamai galima nukrypti dėl specifinių aplinkybių. Ir 34 proc. manė nesant aiškios ribos tarp gėrio ir blogio, viskas priklauso nuo situacijos.
Lietuviai – konservatyvūs
Vertinant moralinio liberalizmo nuostatas, Europos vertybių tyrime klausta, kiek gyventojai pateisina poelgius, susijusius su asmeninės seksualinės moralės ir bioetikos klausimais, tokiais kaip abortai, eutanazija, skyrybos, dirbtinis apvaisinimas ir pan.
Kaip teigia knygoje „Lietuvos visuomenės vertybių kaita per dvidešimt nepriklausomybės metų“ šių klausimų vertinimą pagal Europoje atliktus tyrimus apibendrinusi dr. Rūta Žiliukaitė, kad ir kiek skirtųsi poelgių vertinimo griežtumas ir būtų pakitęs per 20 metų, Lietuvos visuomenėje vyraujančios vertybinės orientacijos rodo ją esant ne liberalią, o (nuosaikiai) konservatyvią asmeninės ir seksualinės moralės, taip pat bioetikos srityje. Bent jau iki 2008 m. šalyje daugiau buvo gyventojų, linkusių minėtus poelgius vertinti kaip greičiau nepateisinamus negu pateisinamus. Kitaip tariant, didesnė dalis Lietuvos visuomenės nepritartų tipinėms liberalų nuostatoms.
Palyginti su kitomis Europos, ypač Šiaurės, šalimis, bent jau asmeninės seksualinės moralės klausimais Lietuva yra ganėtinai konservatyvi. Mus pralenkia tik valstybės, kurių visuomenės dar religingesnės, pavyzdžiui, Italija, Lenkija, Ukraina. Kita vertus, kaip teigia R. Žiliukaitė, per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų moralinės nuostatos, susijusios su normatyvinėmis gairėmis, reguliuojančiomis asmeninį gyvenimą, tapo liberalesnės, kitaip sakant, švelnėjo jų konservatyvumas: šiek tiek padaugėjo žmonių, kurie mano, jog tokie poelgiai kaip skyrybos, abortai, nesantuokiniai ryšiai, homoseksualizmas gali būti pateisinami.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale iq.lt ČIA.
žiniasklaidos tinklų rekomendacijas ir madas.Gyvena susidėję,atmesdami tėvų išmintį ir bažnyčios perspėjimus.Na,sakykim,bažnyčios mokymą palikim viduramžiams,tačiau visose bendruomenėse nuo seniausių laikų buvo tabu,-tai ko nevalia laužyti.Tai buvo užkoduota išmintis ,sauganti nuo pavojų.Dabar vyrauja seksualinė laisvė ir plintantis nevaisingumas.Gamta ginasi nuo laisvės be ribų,nes už tai visada kažkas sumoka.Kaip dabar už pasaulį,norintį gyventi liberaliai ir egoistiškai,moka Sirija.
Autorius teigia- „lietuviai konservatyvūs”.
Tikriausiai taip ir yra.
Bet tuomet peršasi loginė išvada jog visi liberastiški šimašiukai, auštrevičiai, ausrinosmarinos, sabakauskai, kubyliai, raselės ir anūkai ant pagaliuko ir pan. yra… jokie ne lietuviai.
Tiesiog genetinis tautos brokas,t.y. atmatos.
Labai jau miglose Janeliūno pasaulėvaizdis, dar su liūdesio gaida, kad liberalų diskursas nusibodo. Reikalai kur kas rimtesni, nei straipsnyje autorius žiaumoja.
„ryškiausiai atspindi” atsišaukimas aukščiau, skelbiantis, kad
„Krikščioniškąsias religines-moralines vertybes ryškiausiai atspindi Kryžiaus ir misionierių karai, viduramžių inkvizicija, aktyvus Hitlerio agresijos ir žydų genocido palaikymas, aktyvus Musolinio, Franco ir Pinočeto fašistinių tironijų rėmimas, masinė katalikų kunigų praktikuojama pedofilija.”
Trockistas?
Sitas studentelis, turiu omenyj autoriu, parase cia savo kursini darba ir numete tipo skaitytoju teismui. Ir kox paradoxas, raso tarsi apie siuolaikines leberalios demokratijos visuomeniu vertybes, taciau stilistika toks gal ne tarybinis, bet taip pasakykim LTSR dvokas. Na zinote, kai sukinedavo rankas rasineti mokinukams-komjaunuoliams resinelius apie „tarybinio zmogaus vertybiu progresyvuma kaip lemiama socializmo gamybos budo pergales visame pasaulyje garanta”.Na mokinukams ka nors tupesnio rasyti duodavo, o cia jau studentams Mokslinio komunizmo katedrose. Na ir toks studenciokas tokiu stiliumi ir kurpdavo: surenka duomenu , statistikos is kokiu „klasiku” veikalu ir „stumdavo” statistinius aprasus, pats tarsi nuosaliai stovedamas ir nieko netvirtindamas a la „as jau zinot toks zmogus, niekada nei pries nei uz”. Kodel tas buvo daroma daugelis cia gerai zino: kalbeti… Skaityti daugiau »
turi būti sunaikintas su visom ištakom.
Įdomus straipsnis. Net keista, kad Delfis tai atspausdino. „Apskritai iš Ukrainos 1999–2014 m. į „Clinton Foundation“ įplaukė 10 mln. dolerių. Ši šalis yra didžiausia tarp fondo užsienio donorų – lenkia trečioje vietoje esančią Saudo Arabiją (7,3 mln. dolerių).”
Negalvojau, kad Ukraina tokia turtinga, kad net paramos dydžiu Klintonams, nunešė Saudo Arabiją.
kodėl vis neteisingai vadinama institucija, tai raudonosios darbo vėliavos vinco kapsuko mokyklos sovietų sąjungos komunistų partijos istorijos institutas /katedra/
apie tai, „Kaip eurofederalistai tampa Putino draugais”: „Logika paprasta: kuo daugiau kalbų apie poreikį paversti ES supervalstybe, tuo populiaresni euroskeptikai. Juk jau ne vienerius metus stebime, kaip Prancūzijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, stiprėja radikaliai euroskeptiškos partijos, pasisakančios prieš narystę ES. Paradoksalu, bet tokios iniciatyvos naudingos yra būtent V. Putino Rusijai. Žinant, kad daugelis vadinamųjų radikalų, garsėja draugiškumu V. Putinui, galiausiai nutiks taip, kad dėl perdėto noro dar labiau federalizuoti Europą daugelyje jos šalių prorusiškos partijos taps dominuojančiomis.“ http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/l-kasciunas-kaip-eurofederalistai-tampa-putino-draugais.d?id=73029772 Kasčiūniškos mąstysenos prielaida: europiečiai tapę primityviais kopūstgalviais, nepajėgiais suvokti sudėtingesnių socialinių reiškinių ir savo interesų, virtę lengvai manipuliuojamais robotukais, nepajėgiančiais vadovautis, tuo kas gera ir tikra europinės kultūros žmogui. Ar nėra taip, kad už galiausiai vieningą , bet laisvų (subsidiarumo ir kt. principai), krikščioniškų… Skaityti daugiau »
Vatnike, čia yra septyni stambiausi Clinton Foundation donorai. Kurie iš jų yra Ukrainos?
Bill & Melinda Gates Foundation *
Clinton Giustra Enterprise Partnership (Canada) *
Fred Eychaner and Alphawood Foundation
Frank Giustra, The Radcliffe Foundation
Nationale Postcode Loterij
The Children’s Investment Fund Foundation
UNITAID
perdėm politkorektinis, be drąsos įvardinti tikrąją situaciją, į kurią nuvedė aklas totalitarizmu prasmirdęs liberalizmas, pastebėti aiškų priežasčių ir pasekmių ryšį. Gaila studentų, kuriems dėsto toks trintukas kaip Janeliūnas.
Lietuvos ir ne Lietuvos antiliberalai- fašistai, radikalai nacionalistai, religiniai fanatikai, anti-„tolerastai”, vatnikai ir provatnikai, nesvajokite apie jokį žmonijos grįžimą į jūsų išsvajotus „kilnius”, „dvasingus” ir „natūralius” viduramžius. Žmonijos liberalėjimas prasidėjo ne prieš kelis dešimtmečius bet būtent viduramžių Renesanso laikais ir tęsiasi iki šių dienų. Liberalai yra už laisvę, o laisvė yra nekintama žmogiška vertybė – visada patraukli ir geidžiama. Visi mano pradžioje suminėti ultraradikalūs antiliberalai, kaip visada, netruks nusivilti. Sunku pasakyti ar D. Trampas, ar H. Clinton yra liberalesnių pažiūrų. Man regis, kad liberalesnis yra Donaldas Trampas. Pats tris kartus vedęs (nors jo dvi ankstesnės žmonos tebėra gyvos ir sveikos), jis neseniai paklaustas apie jo požiūrį į vienos lyties asmenų santuokas, atsakė: „Tokias santuokas įteisino JAV Aukščiausiasis Teismas, todėl tas… Skaityti daugiau »
viskam tutri būti saikas.
lietuviai atsisakė nuo tūkstantmečiais saugotos ir gintos nuostatos, kad Tautos, bendruomenės interesas visada aukščiau už individo interesus ir perėmė šlektišką liberalizmą, valstybė žlugo. Norime tą pačią klaidą pakartoti?
Visdelto sustatykime taskus ant i. Apie pati straipsni kalbet nenoriu – kiausu muzika be aiskiu prioritetu ir aiskios pozicijos.Tiesa sakant autoriui net oro prognozes neleisciau komentuot. Taciau visiems besitustinantiems ant liberalizmo ir tycia/netycia maisantiems ji su moraliniu reliatyvizmu noreciau pasakyt, kad geriausiu atveju jie NESAMONINGI, apkvailinti Maskvos Ordos gerbejai ir trubadurai.Ir beje Anuko ir Dedules beretine gvardija – to paties lizdo pauksciai. Jeigu norite atsdakyti patys sau esate uz ar pries liberalizma, atsakykite patys sau i buitini klausima: Jus uz ar pries laisva saunamojo ginklo nesiojima ir naudojima savyginos tikslais? Juk butent visokie tautinykai ir panasios totalitarizmo nuovalos iskeliancios tautos primata individui savyginos teise riboja.Nes jei individas besigindamas nusaus kelis ji puolusius tai jis padarys zala visuomenei(tautinykai operuoja zodziu „tauta”)… Skaityti daugiau »
„Ar teisės į abortus ar tos pačios lyties asmenų santuokas nesikerta su tradiciniu (dažnai paremtu religiniais įsitikinimais) požiūriu į šeimos ir palikuonių apsaugos poreikius.” – pirma, normalus požiūris NĖRA religinis. Religijos tiesiog perėmė bendražmogiškas vertybes, ir tiek. Antra, nemenka dalis tų liberalistinių „vertybių” buvo vertinamos ir liberalizmo priešininkais pristatomų komunistų – nepamirškime, kad pirmoji moderniais laikais „seksualinė revoliucija” vyko XX a. pradžios bolševikinėje Rusijoje. O „Dzeikui” priminsiu, kad JAV teisę į ginklo turėjimą gina konservatoriai, o priešinasi – liberalai (užtenka prisiminti Trampo ir Klintonienės rinkimines pozicijas). Iš kur ištrauktas kliedesys „visokie tautinykai ir panasios totalitarizmo nuovalos iskeliancios tautos primata individui savyginos teise riboja” – neįsivaizduoju, bet dėl šaltinio psichinės būklės kyla rimtų abejonių. Taip pat reikia pasakyti, kad teiginys „todel… Skaityti daugiau »
Ir, beje, liberalizmą atskirti nuo moralinio reliatyvizmo – tas pats kas bolševizmą atskirti nuo ateizmo. 😉 Tiesą sakant, liberalizmui moralė apskritai yra „ne šio pasaulio kategorija”, nes moralė – tai jau normos, „gerai” ir „blogai”, „teisinga” ir „neteisinga”, o ne tiesiog „pasirinkimas” ar „nuomonė”, tad riboja asmens laisvę, kas liberalams iš esmės nepriimtina.