ekspertai.eu
Sulaukę dvidešimt trečiųjų nepriklausomos valstybės metinių, šalies gyventojai sužinojo labai įdomų dalyką apie politiką – pasirodo, galima būti apolitišku politiku. Tokį atradimą padarė ne koks neišsiblaivęs politikos apžvalgininkas, bet pati prezidentė, atsakydama į „Delfi“ klausimus.
„Esu nepartinė ir apolitiška, man nesvarbu, kokios politinės jėgos sudaro vyriausybę“, – pareiškė Dalia Grybauskaitė.
Kai sutinki jaunuolį nusmukusiomis kelnėmis ar susivėlusį ir neišsimiegojusį menininką, kurie išdidžiai pareiškia, kad yra apolitiški, – viskas aišku, bet kai tai sako aukščiausias šalies politikas, nežinai, juoktis ar verkti.
Juk terminų žodynas taip aiškina šios graikiškos stilistikos žodžio prasmę: „apolitiškas, apolitiška – kuris turi politikos vengimo bruožų“.
Dar nurodoma pažiūrėti į žodį „apolitiškumas“, kurio aiškinimas dar griežtesnis: „abejingumas politikai, nesidomėjimas ja“.
Tad tenka padaryti tokias išvadas:
a) prezidentės atsakymus rašė visiška žiopla, kuri nežino tarptautinių žodžių reikšmės;
b) prezidentės atsakymus redagavo labai išsiblaškę žmonės ir blogai atliko savo darbą;
c) prezidentės atsakymus redagavo jos priešai, kurie nori sugriauti jos gerą įvaizdį;
d) prezidentės atsakymai visai neredaguojami, bet tuomet ji nežino tarptautinių žodžių reikšmės;
e) prezidentė padarė semantinį žodžio „apolitiška“ prasmės atradimą, kurio nežinojo niekas iki šiol, ir ji verta lingvistikos ekspertų dėmesio;
f) prezidentė visai nesidomi politika, bet tuomet vargas šaliai, kurios pagrindinis politikas nesidomi savo profesija;
g) viskuo kaltas „Delfi“ – iškraipė prezidentės mintis.
Kokią išvadą pasirinktumėm – liksime suglumę. Gal to prezidentė ir siekė?