Vatikano radijas
Popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimas Havanoje bus labai svarbus visų katalikų ir ortodoksų ekumeninio dialogo kontekste. Nors jau senokai buvo užmegzti draugiški Romos santykiai su Konstantinopolio patriarchatu ir su kitomis ortodoksų Bažnyčiomis, tokių pat draugiškų ir konstruktyvių santykių su Maskvos patriarchatu lig šiol dar nebuvo pavykę užmegzti.
Šiuo metu savarankiškų, viena kitą tokiomis pripažįstančių ortodoksų Bažnyčių yra keturiolika: keturi senieji patriarchatai – Jeruzalės, Antiochijos, Aleksandrijos ir Konstantinopolio; penki moderniųjų laikų patriarchatai – Maskvos, Bulgarijos, Gruzijos, Serbijos ir Rumunijos; o taip pat autokefalinės nacionalinės Bažnyčios – Albanijos, Graikijos, Kipro, Lenkijos bei Čekijos ir Slovakijos.
Maskvos patriarchatas, kaip savarankiška Bažnyčia, atsirado palyginti vėlai – tik šešioliktojo amžiaus pabaigoje ir tradicinėje ortodoksų Bažnyčių hierarchijoje jam skirta tik penkta vieta, tačiau Rusijos Bažnyčia yra didžiausia tikinčiųjų skaičiumi ir turi labiausiai išplėtotą struktūrą.
Nuo bolševikinės revoliucijos iki penktojo dešimtmečio pradžios Rusijos ortodoksų Bažnyčia buvo žiauriai persekiojama – komunistai išžudė labai didelę dalį dvasininkijos. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Stalino valdžia leido jai atsikurti, tačiau suteikė labai ribotą veiklos laisvę griežtoje valdžios priežiūroje. Maskvos patriarchatas labai atsigavo žlugus Sovietų Sąjungai. Šiuo metu jis turi beveik keturis šimtus vyskupų ir 35 tūkstančius kitų dvasininkų. Maskvos patriarchato jurisdikcijai priklausančios vyskupijos veikia ne tik Rusijoje bet ir keturiolikoje kitų šalių, tarp jų – ir Lietuvoje. Kai kuriose šalyse, pvz., Ukrainoje ar Estijoje, vienos šalia kitų veikia Maskvai ištikimos ir nuo Maskvos atsiskyrusius vietinės ortodoksų Bažnyčios.
Nors tradicinis „pirmojo tarp lygių“ ortodoksų Bažnyčių vadovų titulas priklauso ne Maskvos, bet Konstantinopolio patriarchui ir jo balsas autoritetingiausias, dėl Bažnyčios narių skaičiaus ir struktūros dydžio labai svarų balsą turi ir Maskvos patriarchas.
Katalikų ir ortodoksų ekumeninis dialogas prasidėjo 1964 m. popiežiaus Pauliaus VI ir Konstantinopolio patriarcho Atenagoro susitikimu Jeruzalėje ir 1054 m. paskelbtos abipusės ekskomunikos atšaukimu. Vėliau ne kartą susitiko ir jų įpėdiniai, o dabartiniai Romos ir Konstantinopolio vyskupai Pranciškus ir Baltramiejus bendrauja kaip tikri broliai ir geri bičiuliai. Pastaraisiais dešimtmečiais panašius ryšius katalikų Bažnyčiai pavykdo užmegzti ir su dauguma kitų ortodoksų Bažnyčių. Trūko tik Maskvos.
Sovietų valdymo laikais atviras dialogas su Maskvos patriarchatu nebuvo įmanomas. Nepavyko jo užmegzti ir žlugus Sovietų Sąjungai. Jono Pauliaus II pontifikato metais buvo bandoma surengti popiežiaus susitikimą su tuometiniu Maskvos patriarchu Aleksijumi. Bandyta surengti ir popiežiaus Benedikto XVI susitikimą su patriarchu Kirilu. Neoficialiai buvo net kalbama apie konkrečias tokio susitikimo datas ir vietas, tačiau visi bandymai baigėsi Maskvos patriarcho atsisakymu.
Nenorą susitikti rusai aiškindavo dviem motyvais. Visų pirma jie nebuvo patenkinti graikų apeigų katalikų Bažnyčios Ukrainoje atsikūrimu. Prieš keturis šimtus metų Brastos Unija sudaryta bendruomenė, Stalino įsakymu 1946 m. buvo uždrausta ir visi jos maldos namai buvo perduoti ortodoksams. Žlugus komunizmui, unitų Bažnyčios atsikūrimas tapo savaime suprantamu istorinio teisingumo atstatymo aktu. Maskvos patriarchatas taip nemanė. Kita rusų ortodoksų nuoskaudų priežastis buvo lotynų apeigų katalikų veikla Rusijoje ir keturių katalikų Bažnyčios vyskupijų įkūrimas. Romos požiūriu, vyskupijos buvo kariamos tam, kad galėtų vykti normali Rusijoje gyvenančių katalikų sielovada. Maskvos patriarchatas tai palaikė prozelitiška veikla jo kanoninėje teritorijoje.
Per pastaruosius keletą metų apie galimą popiežiaus ir patriarcho susitikimą nebuvo daug kalbama. Daugiau dėmesio susilaukdavo dvišalės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo komisijos darbas. Jau kuris laikas pagrindinė šios komisijos darbo tema – Petro tarnystės suvokimas ir paieška tokių jos vykdymo formų, kokios būtų visiems priimtinos. Šios komisijos darbe dalyvauja ir Maskvos patriarchas, nors, tiesa, keletą kartų jo atstovai iš komisijos buvo pasitraukę. Popiežiaus ir patriarcho susitikimo klausimas buvo atidedamas geresniems laikams.
Prieš daugiau kaip metus, 2014 m. lapkričio 30 d., užbaigęs vizitą Turkijoje ir pas Konstantinopolio patriarchą, į Romą skrendančiame lėktuve, kaip įprasta, popiežius susitiko su jį lydėjusiais žurnalistais. Tąkart buvo jo paklausta: „Susitikote su patriarchu Baltramiejumi. Ar galima tikėtis panašių kontaktų ir su Maskvos patriarchatu?“ Į tai Pranciškus atsakė: „Esu pasakęs patriarchui Kirilui, kad noriu su juo susitikti ir jis su tuo sutinka. Pasakiau jam: Atvyksiu ten, kur tu norėsi. Tu man pranešk ir aš atvyksiu.“
Kokie bus susitikimo Havanoje rezultatai, paaiškės vėliau. Tačiau pats faktas, kad pagaliau popiežius ir patriarchas susitiko, iš tiesų yra istorinės reikšmės įvykis.
nekontroliuoja Rusija.Tokiais kiekiais perkelti per jūrą.Žinoma,nuo karo bėgantiems reikia padėti.
Vau, kaip toli pasaulis su visomis jo materialiomis bažnyčiomis ir jų vadovais nuo Dievo. Šaunuolis Pranciškus, kad nors ką nors daro. Petras turėjo organizuoti dvasinę, širdžių, bažnyčią, bet gavosi, kad organizavo krūvą materialių bažnyčių. Dvasia su dvasia (jei ji neįtakota Liuciferio) sutaria labai lengvai ir visuotinai. Tuo tarpu materialus su materialiu (su gyvūniškomis liekanomis) sutaria nebent, jei yra išmintingas ir siekia tikrojo dvasingumo. Kuomet tik kas nors ieško ypatingų ritualų (o tai ir yra kvailo materialaus nesutarimo priežastimi), tai dvasingumas pasitraukia į šalį ir turi laukti, kol išmintis nugalės. Materialios bažnyčios nuklydo į materialios politikos lauką ir dabartinis tariamas pasaulinis dvasingumas iš tiesų yra žmonių materialios politikos įrankis. Nieko nuostabaus, kad tiek žmonės, tiek bažnyčios (ne tik krikščionių) taip riejasi… Skaityti daugiau »
„Šiuo metu jis turi beveik keturis šimtus vyskupų ir 35 tūkstančius kitų dvasininkų. Maskvos patriarchato jurisdikcijai priklausančios vyskupijos veikia ne tik Rusijoje bet ir keturiolikoje kitų šalių, tarp jų – ir Lietuvoje. Kai kuriose šalyse, pvz., Ukrainoje ar Estijoje, vienos šalia kitų veikia Maskvai ištikimos ir nuo Maskvos atsiskyrusius vietinės ortodoksų Bažnyčios.”
.
Gera priedanga. Visus tuos 50 soborų, kuriuos pastatė per 50 metų caras matomiausiose mūsų didžiųjų miestų sostinėse, kad atrodytų, jog čia slaviškas kraštas, rekėjo dar sovietmečiu nugriauti… šiandien griaunam sovietinio palikimo paminklus, kodėl nenugriaut caristinės vergijos palikimą?
akivaizdu, kad kontroliuoja ir skatina. Per Rusiją tranzuoja į Skandinaviją, o norvegai liektuvais atgal juos į Maskvą.
Taip ir toliau. Iš karto matosi, kads esi DVASINGAS.
Unitų bažnyčią sugalvojo Lietuvos-Lenkijos karalius, Jogailos anūkas Aleksandras I, pasižadėjęs Rusijos kunigaikštytės Elenos, Ivano III dukters, Vytauto anūkės, neversti priimti katalikų tikėjimo. Šios vedybos turėjo sustabdyt Ivano III dinastines pretenzijas į „visos Rusios” žemes. Nes tai apėmė ne tik Kijevo Rusia, bet ir Raudonąją, Juodają ir Baltų Rusia, kurios jau buvo priėmusios kriksčionybę iš Bizantijos.
Tos vedybos tai buvo pirmas žingsnis link šių dvejų konfesijų suvienijimo. Ukrainoj ir Baltų Rusioj unitai greit išplito ir buvo pavaldūs Romos Popiežiui. Ir būtų paplitę dar labiau baltiškose krivičių, dragovičių srityse su Smolensko Vitebsko centrais, jei ne
Petras I, galutinai stačiatikius pajungęs valstybei. Kas priešinosi, rado prieglobstį Lietuvos karalystėj.
Pralinksmino „teologinio dialogo komisijos suformuota tema – „Petro tarnystės suvokimas ir paieška tokių jos vykdymo formų, kokios būtų visiems priimtinos.” Nejau Bažnyčia per dg. kaip du tūkstančius metų nesuvokė Petro tarnystės esmės ir netinkamai ja vadovavosi? Tuomet nubraukiam viską ir kuriame bažnytinę chimerą. Ką gi mes galime žinoti, KĄ DAR sugalvos ekumenistai? Šis susitikimas skaudžiais atsilieps ortodoksų vienybei, stipriai pastūmės ją skilimo link, na, o dėl Katalikų Bažnyčios anemijos, bedvasio egzistavimo ir nevaisingumo jau net nekyla abejonių. Atsiprašau tų katalikų, kurie šiame portale galbūt pritaria modernistinei katalikybei (tikiu, net nesuvokdami, kur tai iš esmės veda) ir lankosi modernistinėse Mišiose, – prašau neįsižeisti. Bet pagalvojau štai ką. Jei Tiesos portalą iš tiesų nusipirko modernistinė mūsų Bažnyčia, tai pagalbos sulauksite tiek, kiek… Skaityti daugiau »
Kaip nurodoma ir pačiame straipsnyje, Maskvos patriarchato reikšmingumas glūdi tik jo narių skaičiuje, o numero est ex parte materiae (Šv. Tomas). Susitikimas su Stalino at/su-kurto patriarchato vadovu Gundiajumi savo svarba niekaip negali būti prilygintas 1964 metų susitikimui su Konstantinopolio patriarchu. Juo labiau jis nevadintinas istoriniu. Kai po susitikimo Pranciškus pasakė, kad pokalbio metu jis juto Šv. Dvasios dvelksmą, kyla daug klausimų.
kaip Pranciškus vertina to susitikimo svarba puikiai pailiustruoja paskutinė jo frazė .Pranciškus atsakė: „Esu pasakęs patriarchui Kirilui, kad noriu su juo susitikti ir jis su tuo sutinka. Pasakiau jam: Atvyksiu ten, kur tu norėsi. Tu man pranešk ir aš atvyksiu.“ Paprastai tokius žodžius sakome tam kuris nėra laisvas nuspręsti savo valia .
ką tokio Aleksandro laikais darė žydai, kad jie keliems metams, pirmą kartą Lietuvos – Lenkijos istorijoje buvo išvyti iš šalies, bet po netikėtos Aleksando mirties, vęl sugrąžinti. Vėliau tik Chmelnickis prieš juos sukilo. Gal jais buvo nepasitikima, nes kilę buvo iš to paties Krymo chanato, kaip ir totorai,tuo metu didžiausi Lietuvos LDK priešai?
je je, Kirilui buvo leista susitikt tik komunistinėj Kuboj.
Na o Pranciškus ta proga dar ir Meksiką aplankė.
jei kalbat apie Tamkevičiaus Katalikų Kronikos fondą, tai vargu ar jis gali ką nusipirkti. Nebent kiek paremti. Nes net Marijos radijo neišlaikė katalikų kunigų rankose ir perleido Venskauskų Nemateko dešrų UAB’ui. Turi ten dar po 10 procentų akcijų K.Kėvalas su Blužu, bet nuosmūkis toks aiškus, kad net nebeliko jokio motyvo tą, kažkada mėgstamiausią radiją, įsijungti. Laiko gaišinimas ir tiek. Kieno parėdymu tai alikta, neaišku. Nors jaučiasi kgb sanatorijose gydyto kunigo ranka. . Stalinas ne šiaip sau nuo fizinio bažnyčios persekiojimo iki karo, per karą perėjo prie vidinės bažnyčios kontrolės. Jis suprato, kokia jėga yra valdyti net Dvasingumą per protą, kriksčioniškas idėjas keičiant savomis. Jėzuitas (jie Stalino irgi uždrausti buvo) Tamkevičius buvo iš tų, kurie protestavo prieš tokį KGB kišmąsi į… Skaityti daugiau »
Jei abraominių religijų Judaizmo, Islamo ir Krikščionybės bendras vardiklis yra Tora penkiaknygė, o VIEŠPATS vienas, tai manau kad visos problemos vyksta dėl noro VIEŠPATĮ privatizuoti ir įvesti vieningą savo tikėjimo į VIEŠPATĮ tvarką.
Jei popiežius būtų pasišnekėjęs ne su Kirilu, o kad ir su Kirkilu, tai katalikų bažnyčiai naudos būtų buvę tiek pat, o Maskvai – žymiai mažiau.
jei Popiežiaus Pranciškus jėzuitas, tai kuo „kvėpuoja” jėzuitas?
Žiūrim ką turim pagal Tarpatutinių žodžių žodyną:
1.” Jėzuitas…: 1. Jėzuitų ordino narys.2. veidmainys , klastingas ir dviveidis žmogus.”
2. „Jėzuitiškas, būdingas jėzuitui, veidmainiškas, klastingas.”
3. „Jėzuitizmas: 1.antihumanistinė moralinių principų sistema, kuria uždara grupė, kasta, hierarchinė organizacija teisina savo amoralią veiklą; vadovaujasi jėzuitų moraliniu postulatu, jog tikslas pateisina priemones, 2 . veidmainystė, klastingumas.”
pusl. 224, Tarpatutinių žodžių žodynas, Vyriausioji Enciklopedijų redakcija, Vilnius 1985.
kokia prasmė cituoti ateistų požiūrį???
Manau kad pirmiausia turėtų būti atsakyta į klausimą sukūrė žmogų o prieš perskaityti, o kas negeba rusiškai bent peržvelgti foto, lenteles esančias knygoje:
« Erectus Walks Amongst Us. The evolution of modern humans» by Richard D. Fuerle.
„Ричард Д. Ферле – Эректус бродит между нами. Покорение …
vk.com/doc-46424182_266331367?dl…
Сохранить документ на диск. Ричард Д. Ферле – Эректус бродит между нами Покорение …”
O po to diskutuoti kas yra religijos, kas ir kokiu tikslu sukūrė judaizmą, islamą, krikščionybę – kuriose figūruoja VIEŠPATS, kokia religijų esmė ir kokia priežastis dabartinio konflikto ir kas iš tiesų vyksta.
Jotuke, geriausiai ką sugebi, tai pateplioti. Vaikiška ir neatsakinga. O dar bandai kitus mokyti. Autoritetu tau nesiseka būti. Letas, nors jo mokymai dar žemesnio lygio nei tavo, vis tik sugeba būti daug didesniu autoritetu nei tu tarp tos kategorijos žmonių, kurie lankosi šiame tinklapyje. Aišku religinėse temose susirenka įvairaus lygio dogmatikai kelių konfesijų ir šiaip keli balamūtai (kuriems galima priskirti ir mane, gal ir Letą, kuris yra kažkokios hibridinės religijos šalininkas). Tuo tarpu kiti žmonės, kurie religijai skiria nedaug dėmesio, yra tiesiog nepajėgūs diskutuoti. Iš vienos pusės juos veikia baimė kažką pasakyti ne taip ir taip nusižengti Dievui ar kokiai nors žmonių sugalvotai dogmai, kurią dogmatikai neabejodami (fanatizmo ar misticizmo įtakoje) priskiria pačiam Dievui. Iš kitos pusės, jie nelabai ir… Skaityti daugiau »
To „VaidasVDS 2016-02-14 10:27” -nu taip taip, Upanišadose parašyta kad kūrėjas AUM patenka pro viršugalvį, tai gali būti kad patekęs apsigyvena širdyje. Todėl manau kad kurėjo niekur nereikia ieškoti nes Jis, Kūrėjas yra tavyje ir Kūrėjas esi pats. Ir tai dar buvo žinoma mūsų protėviams iki Kristaus, nes Upanišados parašytos iki Kristaus.
Cit.: „Dievas yra aukščiau visų šventų raštų ir visų bažnyčių. Tikro Dievo nesurasi bet kokiame rašte, bet Dievą gali surasti tik širdyje. Ieškant Dievo bet koks raštas turi padėti siekti išminties, bet neturi jos riboti ar įsprausti į rėmus.”
Amen! Tik reikėtų patikslinti (mat šiais laikais žmonės ypač linkę viską suprasti pažodžiui), kad „širdyje” turima omenyje ne pagrindinė žmogaus kraujagyslė, bet nematomas vidinis matmuo slypintis už jos (sąlyginai).
to 2016-02-14 15:40 Matote kokiame nors rašte užstrigti yra pavojinga, o ypač labai sename. Žmogaus sąmonė nėra kažkur viršugalvyje ir ne žmogaus organe, širdyje, kaip teisingai pastebėjo prašalaitis. Jei skaitytumėte ne tik senus raštus, galėtumėt atrasti, kad žmoguje „gyvena” ne tik Kūrėjas, bet ir Vietinės Visatos Sūnaus išlieta Tiesos Dvasia, o žmogaus protui įtaką dar daro ir taip vadinama Šventoji Dvasia. Iš esmės tai yra Trejybės poveikis žmogui – vienas tiesioginis Tėvo, kiti du kitų Trejybės asmenų „įgaliotinių”. Krikščionys iš viso yra supainioję Tiesos Dvasią su Šventąja Dvasia, tiek ir netiksliai įsivaizduoja Trejybę. Kada žmogus nusisuka nuo Dievo, jis praranda visus tuos poveikius. Dėl to su kai kuriais žmonėmis tiesiog neįmanoma susikalbėti arba jie jau nėra pajėgūs suvokti Dievo… Ir… Skaityti daugiau »
to „VaidasVDS 2016-02-14 23:26” apjungiant religinius raštus penkiaknygę, Naująjį T., Upanišadas, ir dabartinę info apie žmogaus sandarą,manau kad Kūrėjas AUM ateina per viršugalvį ir įsitaiso konkorėžinėje liaukoje, o J ū s ų rašoma „Vietinės Visatos Sūnaus išlieta Tiesos Dvasia”, buvo išlieta žydams, nes Kristus buvo siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis (15,24. ev. pagal Matą), Jėzus Kristus žydus informavo kad jų tėvas velnias ir „niekada nesilaikė tiesos”,”nes jis melagis ir melo tėvas” (8, 44 ev. pagal Joną) ir siūlė Dievą liudyti tiesa (ev . pagal Joną 4, 24). Kristaus mokslas faktiškai atitinka m o k y m ą apie Tiesą ir kt., aprašytą U p a n i š a d o s e, parašytose iki Kristaus „Jėzus kalbėjo… Skaityti daugiau »
too “VaidasVDS 2016-02-14 23:26″, o dėl trejybės ir tiesos tai yra irgi rašoma Upanišadose, pvz. Mundaka Upanišada :
” 1.2.1. Štai ši t i e s a : veiksmai, kuriuose išminčiai įžiūrėjo giesmėse, visaip pasklidę po t r e j y b ę…”
„3.1.7. T i e s a visados nugali, ne melas. T i e s a išgrįstas kelias pas dievus…”
to „Prašalaitis 2016-02-14 19:05″ rašote -” “širdyje” turima omenyje ne pagrindinė žmogaus kraujagyslė, bet nematomas vidinis matmuo slypintis už jos (sąlyginai).”, nagi – už kokios „kraujagyslės”? paaiškinkit.
Ir dar klausimas – kodėl naudojate ” amen” ir ką reiškia „amen”?
to 2016-02-15 0:34 Matote Biblija, nors ir pabandė apjungti įvairių laikotarpių tiek religines žmonių „atrastas” tiesas, tiek ir tikrus apreiškimus, tačiau Jai nepasisekė tų tiesų suvienyti. Todėl gavosi taip, kad tikros tiesos prieštarauja kitoms „tiesoms”, net ir esančioms toje pačioje Biblijoje. Taip yra ir su nurodyta jūsų Mato tiesa. Palyginkite: Apd 28 28 Todėl žinokite: šis Dievo išgelbėjimas yra pasiųstas pagonių tautoms, ir jos jį priims“; Ef 3 6 pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, vieno kūno nariai ir dalininkai pažado Kristuje Jėzuje per Evangeliją. 7 O štai Jono pasakytą tiesą jūs iškraipote (beje, ne pirmą kartą). Todėl atskleisiu, ką iš tiesų sakė tuomet Jėzus: „Kai kurie iš jūsų tikite manuoju mokymu, bet kiti stengiasi mane sunaikinti, nes aš jums… Skaityti daugiau »
to „VaidasVDS2016-02-15 8:57” – Jėzaus žodžiai pasakyti žydams nėra iškraipyti, neklaidinkit žmonių, Jėzaus žodžiai pasakyti žydams ev. pagal Joną yra : „„44 Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos,- jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ 8,44 evangelija pagal Joną, pusl. 2268., Šventas raštas, Katalikų pasaulio leidiniai, Vilnius, 2009… O Kristus nešė žydams moklslą atitinkantį Upanišadose, Mundaka Upanišada- „3.1.7. T i e s a visados nugali, ne melas. T i e s a išgrįstas kelias pas dievus…” Jūs „VaidasVDS 2016-02-15 8:57″ ir pats rašote ” Bet dabar ateina Žmogaus Sūnus, skelbdamas tiesą ir gyvendamas tiesa,… Skaityti daugiau »
to 2016-02-15 12:31 Na atsakysiu jums šiek tiek dogmatiškai. Mano tiesa yra tiesa, nes tai ką pacitavau anksčiau yra nurodyta Epochiniame Apreiškime, Urantijos Knygoje, psl. 1796-1797 — Bet nuo tokio parašymo mano tiesa netapo kitokia, ar pranašesnė už jūsų parašytą. Todėl tam, kad būtų galima teiginius įvertinti, reikia juos patikrinti. Ir čia aš atsiduriu nelygioje padėtimi su jumis. Tai, ką aš cituoju, aš studijuoju jau aštuonis metus, o jūs greičiausiai nei matėt, nei regėjote. Tai visai nereiškia, kad tik dėl to aš esu teisus. Bet aš esu labai daug ką patikrinęs pats tiesiogiai, esu daug visko patyręs, žinau visai kitokią dvasinę teoriją ir ją esu patikrinęs praktikose. Todėl teigiu, tik prisiimdamas asmeninę atsakomybę prieš Dievą. Ir pats tegaliu pateikti kiek… Skaityti daugiau »
to „VaidasVDS 2016-02-15 14:15” tai ar sutinkate su savo „VaidasVDS 2016-02-15 8:57” parašymu „Bet dabar ateina Žmogaus Sūnus, skelbdamas t i e są ir g y v e n d a m a s t i e s a , o daugelis iš jūsų atsisako patikėti” ir Jėzaus žodžiais pasakytais žydams ev. pagal Joną yra : “„44 Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos,- jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ 8,44 evangelija pagal Joną, pusl. 2268., Šventas raštas, Katalikų pasaulio leidiniai, Vilnius, 2009… , “31 Jėzus kalbėjo įtikėjusiems į jį žydams”: J e i… Skaityti daugiau »
to 2016-02-15 16:30
Matau, kad šiek tiek nesuprantate.
Mano pacituota citata yra pataisymas to, kas neteisingai yra užrašyta Jono evangelijoje. Jono evangelija buvo rašoma tuomet, kai Jonui buvo šimtas metų. Todėl visiškai nenuostabu, kad kai kuriuos žodžius Jonas supainiojo, be to Jono evangeliją kažkas vėliau dar nežymiai taisinėjo. Kas ir ką konkrečiai taisinėjo, aš ir pats nežinau, bet žinant tikrus apreikštus Jėzaus mokymus, tą gana nesunku nustatyti. Jono evangelija yra daug geresnė evangelija už Luko, Morkaus bei Mato, kurios „redaguotos” buvo daug labiau nei Jono.
Visa tai, ką aš sakau, sužinojau iš Apreiškimo…
to „VaidasVDS 2016-02-16 10:25” paaiškink dar kartą ar kur rašai „Visa tai, ką aš sakau, sužinojau iš Apreiškimo…” apie Apreiškimą tas Apreiškimas buvo Tau pačiam duotas ar čia pavarei iš „Urantijos”, ar pats esu „Urantijos” autorius, ar užsiiminėji ” Urantijos ” reklama?
Na ir pavarai.
Net jei surinktum pačius protingiausius pasaulio žmones, mokslininkus, išminčius, pasišventusius Dievui, niekaip negalėtum parašyti tokio Apreiškimo, kaip Urantijos Knyga, ir dar 1935 metais. Tai buvo tiriama ir mokslininkų. Šiais laikais yra padaryti kai kurie moksliniai atradimai, kurie yra akivaizdžiai nurodyti toje Knygoje (be jokių misticizmų ar šriftų). Dalelė jų yra čia http://urantia.at.ua/
Gal jau atkrito klausimas dėl autoriaus.
O štai dėl reklamos. Reklamos tai Knygai nereikia, nes Knygos reikia bet kuriai tyrai širdžiai, ieškančiai tikrojo, neišgalvoto Dievo. Tai Išminties Knyga, daug kam per daug sudėtinga, net kai kuriems filosofams. Ją visapusiškai išmanyti, suvokti koks nors vienas žmogus negali. Man irgi teko naudotis kitų žmonių (mokslininkų, filosofų, šiaip labai intelektualių žmonių) pagalba ir įžvalgomis…
Vaidai, ar nemanote, kad kažkiek sau prieštaraujate? Sakote, kad Dievo reikia ieškoti širdyje, o pats remiatės knyga kurios pats teigiate nesuprantąs.
to „VaidasVDS 2016-02-16 23:02” tai autoriaus „Urantijos” nėra, nes nenurodei, ar taip reikėtų suprast?
Be kita ko filosofas I. Kantas yra nurodęs” Vadinasi, Dievo sąvoka nuo pat pradžios priklauso ne fizikai, ne spekuliatyviajam protui, bet etikai,..” pusl. 203. „Praktinio proto kritika” autorius I. Kant, leidykla ” Margi raštai”, Vilnius,2015
Pagalvok apie tai …
Prašalaičiui, nesakau, kad nesuprantu. Daugmaž suprantu viską. Yra Joje labai sudėtingų vietų (apreikštų tiesų, kokios žmonijai dar nebuvo žinomos, ir jas suvokti iš karto iš tiesų gana sunku), tad tenka pasinaudoti kitų žmonių įžvalgomis, kurios susidaro dešimtmečius studijuojant tą Knygą. Yra dar apreikšta įvairių mokslinių tiesų, kurioms reikalingas skirtingas mokslinis išsilavinimas. Beje lengviausia suvokti tikrus Jėzaus mokymus, jie išdėstyti tiesiog ir nuosekliai, ir nuostabiai. Juk sakiau, kad tai Išminties Knyga. Kuomet Ją skaitai dar, ir dar, visada atrandi kažką naujo. Nežinau nei vieno rimto žmogaus, atsidavusio šios Knygos rimtoms studijoms, kuris būtų nusivylęs šia Knyga. Tačiau yra kita problema, su tuo ir pats susiduriu. Atsiranda vakumas tarp tavęs ir kitų, neskaičiusių tos Knygos. Daug ką pradeda gąsdinti tos viršžinios. Ir… Skaityti daugiau »
to 2016-02-17 20:42
Autorius – Dangus (be juokų). Dar kartą įdedu nuorodą apie Knygos atsiradimą. Neįmanoma trumpai papasakoti – http://www.urantia.ru/mullins/ahistory.asp
Vaidai, esmė ne Urantijos knygoje. Nors ir laikau ją eiline knyga, tačiau tą patį pasakyčiau ir jei būtumėte Biblijos ar kokio kito šventraščio gerbėjas, tenorėjau atkreipti jūsų dėmesį į patį principą. Gali būti geriausiu pasaulio Biblijos egzegetu ir nieko nenutuokti apie Dievystę, nes intelektualus pažinimas be dvasinės patirties yra tuščias.
Beje, ar nemanote, kad jūsų neva tai nesavanaudiškos pastangos supažindinti kitus su „viršžiniomis” yra paprasčiausias ego manipuliavimas jumis? 😉
Nemanau.
O dvasinė patirtis yra daug svarbesnė, nei bet kokia teorija. Bet teoriją, kurios nesugebėjau net ir pakritikuoti radau tik toje „eilinėje” Knygoje, nors būtent norėdamas Ją sukritikuoti ir ėmiau Ją skaityti. O patirtis nuo Knyos suradimo tik auga ir aš esu labai patenkintas asmenine patirtimi.
O jei turėtumėt pastabų dėl mano lyg ir nelabai vykusios veiklos bent šiame tinklapyje, tai turėkite mintyje ir tą aplinkybę, kad pats Jėzus toli gražu tik nedaugelį fariziejų įtikino…
Todėl ir sakau, kad esat manipuliuojamas, tik panašu, kad to nesuprantat.
O dėl Urantijos gal, sakau, esate per daug patiklus, kad kažkokio tai rasistėlio ir sektanto vaizduotės ir plagiato mišinį laikote dangiškos kilmės.
Kaip sakoma kiekvienam savo 🙂