Šįkart siūlome užmesti akį į psichiatrų, susirūpinusių visuomenės psichine sveikata, pamintijimus veidaknygėje.
Formaliai žiūrint, taip sakyti lyg ir netikslu – antraštėje minimas Rimvydas Valatka tokių mokslų net nestudijavęs, bet realiai, ko gero, net visai taiklu – kas iš diplomuotų specialistų gali pasigirti taip lengvai nustatantis oponento psichikos sutrikimus?
Ir nors visi pasidalijimai su visuomene yra ta pačia tema – kaip R. Valatka rašo, jau „įsiėdusia“, jie veda į ne mažiau įsiėdusią problemą: kas galiausiai ekspertą padaro „ekspertu“, kitaip – ko išties verti vadinamieji „ekspertiniai“ vertinimai?
Štai kad ir tas pats R.Valatka. Iš apžvalgininko, kadaise turėjusio ir viešojo intelektualo ambicijų, savo noru pavirtęs „viešuoju psichiatru“, jis ir šįkart nesublizgėjo. Lyg aštuoniolikinė šūktelėjęs cool! pasileido nuokalnėn: užuot kalbėjęs argumentais, mestelėjo retorinę figūrą pasidaryk pats – pasiūlė savo patiktukininkams patiems apsičiuopti, kas yra „tikras psichiatras“. Tiesa, iš rūpesčio, kad besičiupinėdami jie nepasiklystų, jis „ekspertiškai“ beda pirštu – tarsi pats turėtų kompetenciją rūšiuoti psichiatrus… – į Dainių Pūrą: „Šis tas tikrasis!“
Ir tai nieko naujo: „ekspertai“ palaiko ne ekspertus, o „ekspertus“ – antraip jie neišliktų.
Taip nutiko ir Dainiui Pūrui – jaunas mokslininkas, aistringai gynęs kitokių vaikų teisę sugrįžti į visuomenę ir kovojęs su baudžiamosios psichiatrijos recidyvais, ilgainiui tapo, kitiems psichiatrams iškalbingai tylint, kone vieninteliu šnekinamu ekspertu. Lengva ranka per įvairias sklaidos priemones visai visuomenei ar atskiroms jos grupėms įkalbantis diagnozes ar pateikiantis „savotiškas“ interpretacijas jis jau seniai, ir visai ne formaliai žiūrint, tėra tik „ekspertas“.
Įsitikinkite patys:
Didysis šio veidaknygės įrašo „atradimas“: Lietuvos visuomenė netaps „dvasiškai ir fiziškai sveika“, jei mokyklose bus draudžiamas „tikrasis lytinis švietimas“, jei įstatymai neleis visas sugyvenimo formas vadinti taip, kaip sugyvenantiems norisi, ir, žinoma, jei nediegs „sveikų vertybių“…
Tiesą sakant, net nebejuokinga. Ir visa tai aidint „ekspertiniams“ šūksniams cool!
Ir išties – kam laužyti ietis, jei viskas taip paprasta. Tik ar tikrai taip paprasta? Rimtu „eksperto“ veidu svarstyti, kad jei būtume į Konstituciją įrašę „pažangų“ šeimos apibrėžimą, ir Saviečių tragedija nebūtų įvykusi, ir mažasis Matas būtų gyvas, ir nereikėtų sukti galvos, ką daryti su kas savaitę dešimtimis iš įvairių sugyvenimo formų paimamais vaikais – jei tik mokyklose nebūtų draudžiamas „tikrasis lytinis švietimas“, jie augtų sveiki ir saugūs, prižiūrimi savo tėvų ir, žinoma, „sveikų vertybių“ šeimose…
Na, o vaikų psichiatras Linas Slušnys vis atvirauja: kaip „tikras psichiatras“, neseniai išpažinęs jį ištikusią „didelę moralinę problemą“ beigi savo nedrąsą pasipriešinti sistemai, pro pirštus žiūrinčiai į seksualinę prievartą patiriančius vaikų globos namų auklėtinius ir visas jų „problemas“ sprendžiančiai padidintomis psichotropinių vaistų dozėmis, šįkart nuoširdžiai pasisako, kad jam patinka… stebėti, kaip… visuomenė priešinasi. Tiesa, pati pasipriešinimo idėja ir dar mainstreamui jo nejaudina, mat toji visuomenės dalis, kuri priešinasi alkoholio reklamai, vis didesniam jo prieinamumui ir pan., jo visai visai… nežavi.
Malonumą temdo ir viena detalė – prisiminimas, jog tąkart, „violetinės istorijos fone“, „tauta“ (tik nesistebėkite – net ir psichiatrai susimauna: ima ir pavadina „tauta“ kelis kalbėtojus, kuriems tąkart buvo leista viešai dėstyti „ekspertinę“ nuomonę) reagavo aktyviau… Gal vaikų psichiatras prisipažintų, ir kurią ar kieno reakciją jis turi omeny: vienos pareigūnės džiaugsmo ašaras matant klykiantį vaiką, skausmingai sukryžiuotomis kojomis įsirėžus tempiamą iš gimtųjų namų, ar kito pareigūno rituališką savo pranašumo įtvirtinimą šautuvo buože daužant į pargriuvusio vyro, jo sprendimu, išdrįsusio pasipriešinti, paslėpsnius?..
Sutikite: vis išsprūstantis retorinis ir dar neigiamos formos klausimas Negi mes tikrai…? apie sunkiai apibrėžiamą aibę „mes“ yra ne mažiau iškalbingas nei aiškinimas, jog susirūpinimas pernelyg dideliais Lietuvoje išgeriamo alkoholio kiekiais ir perdėm tragiškomis tokio vartojimo pasekmėmis, tėra… bandymas sugraudinti ES, kad ši skirtų daugiau … lėšų prevencijai.
Įdomumo dėlei siūlome pasiklausyti ir dar vieno psichiatro: Aurelijus Veryga dalijasi prieš kelis metus skaitytos paskaitos apie alkoholio skvarbą visuomenėje ir jo daromą žalą įrašu. Tiesą sakant, svarbiausia žinia irgi nebenauja, bet kiek daug kas visai negirdėta: