Liepos 8 dieną, antradienį, prieš paviešindamas savo lemtingąjį sprendimą pritarti ar nepritarti Seimo apsisprendimui reprezentacinėje valstybės aikštėje įteisinti Vyčio simbolį, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė Lukiškių „Open Beach“ pliaže, remdamasis „savais“ šaltiniais pranešė Dellfi.lt.
Nes, kaip portalui Delfi.lt sakė jo patarėjas Antanas Bubnelis, valstybės vadovas „nebuvo matęs joje įrengto pliažo, norėjo savo akimis pamatyti“. Tiesa, užtruko neilgai – kokias 15 min., ką pamatė, nekomentuojama, yra žinoma, kad su „pliaže“ buvusiais žmonėmis pabendravo.
Žiniasklaida apie šį apsilankymą nebuvo informuota. Mat, kaip rašo Delfi.lt priskirdamas tuos žodžius patarėjui, „vizitas nebuvo oficialus“. Žinant, kad per metus laiko G. Nausėda taip ir nesiryžo išeiti „neoficialaus vizito“ į Daukanto aikštę ir „pamatyti savo akimis“, kas ir kodėl čia vyksta kiekvieno mėnesio 17-ąją, pats faktas jau savaime iškalbingas.
Galima tik spėlioti, ką G. Nausėda tikėjosi „savo akimis“ išvysti, jei dar visai neseniai, birželio 26 dieną, yra ištaręs žodžius, kurie, bent tąkart taip atrodė, leido viltis, jog Prezidentas, net ir nematęs savo akimis įrengto „pliažo“, bent jau Lukiškių aikštėje regi tai, kas yra kur kas svarbiau: „Laisvė, kurią iškovojome didžiulių aukų dėka, yra ir atsakomybė, kurios smėlyje nematau“…
Netrukus jau žinosime, ir kaip jis apsispręs: pasirašys, o gal vetuos vadinamąjį Vyčio Lukiškių aikštėje įstatymą, Seimo pasiryžtą priimti paskutinę pavasario sesijos dieną. Taip sužinosime, ir kokį turime Prezidentą: atmenantį savo paties žodžius, tąkart ištartus apie Lukiškių aikštę, kaip apie vieną iš tų dalykų, „kas negali būti naudojama siekiant vienadienio populiarumo“, ir juos patvirtinantį veiksmu ar žarstantį juos lyg vėjas smiltis.