Justinas Argustas | „Lietuvos žinios“
Koeficientas, rodantis pajamų nelygybės mastą, Lietuvoje po truputį vėl stiebiasi į viršų. Tai reiškia, kad atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų didėja. Nelygybės mūsų šalyje ištakos – nepriklausomybės pradžia ir rinkos reformos, kurios prasidėjo nuo privatizacijos. Augantis nelygybės mastas dabar rūpi visam pasauliui.
Apie nelygybę, skurdą ir atskirtį prieš porą savaičių Seime, skaitydama metinį pranešimą, prakalbo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pareiškė, kad Lietuvoje – didžiausia pajamų nelygybė Europos Sąjungoje (ES). Nelygu tyrimai, mūsų šalyje ji didesnė nei ES vidurkis ir po truputį didėja. Apie tai, kodėl skurstama ir turtėjama vis greičiau, kaip tai pakeisti, diskutuoja daugelis pasaulio vyriausybių. Skaičiuojama, kad 1 proc. pasaulio turtingųjų greitai turės daugiau nei likusieji 99 proc. žmonių. Kaip pasiskirsto Lietuvos gyventojų turtas, patikimų duomenų nėra. Iš pajamų nelygybės rodiklių galima spręsti, kad labai netolygiai.
Riba – 241 euras
Pernai paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalis Lietuvos gyventojų. Tai – apie 560 tūkst. žmonių. Skurdo rizikos riba 2014 metais buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 506 eurai – šeimai, kurią sudaro du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų.
Prieš kelias dienas paskelbta, kad pagal darbo jėgos kainą Lietuva atsidūrė sąraše valstybių, kuriose metų pradžioje darbo jėgos kaina augo labiausiai. Tačiau lietuviai, kaip ir bulgarai, rumunai ar latviai, yra mažiausius atlyginimus gaunantys europiečiai. Vidutinė alga į rankas Lietuvoje – 583,9 euro.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt.