Genocido tyrimo centras praneša, kad minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, rugsėjo 23 d. 16 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Oficina, Žirmūnų 1F) atidaroma fotomenininkų Rimanto Dichavičiaus ir Juozo Valiušaičio meninių fotografijų paroda „Istorijos arimai“.
Meninės dokumentikos žanrą atspindinti paroda yra svarbi ir istoriškai: 1961–1965 m. R. Dichavičius nuotraukose įamžino vėliau sovietų sunaikintus Vilniaus žydų kapinių vaizdus.
„Šiandien neberasime ant nugludintų Vilniaus kalvelių nei vieno akmens iš tų šimtų ir tūkstančių ten sergėjusių mirusiųjų dvasią seniausiose žydų kapinėse, – parodos pratarmėje rašo R. Dichavičius. – Jie visi virto skalda, tiltų ar namo pamatais, laiptais… vienu mirksniu, – po nematomos rankos slaptos plunksnos brūkštelėlimo. Tai įvyko 1965 metais – ramiai, tyliai, kaip ir visi atlikti juodieji darbai. Šios fotografijos buvo darytos net nenujaučiant tuo metu, kad kiekvienas žvilgsnis per objektyvą taps vieninteliu vaizdžiu liudijimu, atminties matomu kristalu, skaudžiu dokumentu. Atsigręžus atgal ir žiūrint į šiuos paveikslus, supranti, kad jie patys tapo Paminklais buvusiems Paminklams…“.
Paroda papildyta R. Dichavičiaus mokinio Juozo Valiušaičio fotografijomis, darytomis 1990–1994 metais dar išlikusiose 44 senose Lietuvos žydų kapinėse: Lietuvos hebrajų atminties paveldo likučius autorius įamžino daugiau kaip 1100 fotografijų.
Poeto Vaidoto Daunio įžvalga, akmuo, augmuo ir rašmuo yra esminiai motyvai fotografijų, kuriose J. Valiušaitis menine kalba ieško ryšio tarp žydų ir lietuvių tautų. Akmuo jam simbolizuoja žydų kultūrą, medis – lietuvių. Žaisdamas metaforomis – medžio įaugimu į akmenį ar akmens apaugimu augmenija – J. Valiušaitis ieško kultūrinių paralelių išryškindamas taip pat ir motyvą, kad abiejų tautų istorija okupuotoje Lietuvoje buvo suarta.
Paroda veiks iki 2020 m. spalio 23 dienos.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras