Jūsų dėmesiui siūlome Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo komentarą dėl antradienį paskelbto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje UAB „Sekmadienis“ prieš Lietuvą (Nr. 69317/14).
Sprendime teigiama, jog 2012 metais Vilniaus mieste ir internete skelbtos dizainerio Roberto Kalinkino drabužių ir renginio reklamos, kuriose vaizduojami Jėzus ir Marija, o šalia pateikiami užrašai „Marija brangi, kokia suknelė!“, „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“ bei „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, nėra žeidžiančios visus krikščionis ir buvo apribotos nepagrįstai.
Be to, savo sprendime EŽTT teisėjai argumentuoja, kad Lietuvos institucijos nepakankamai pagrindė, kodėl ir kaip religinių simbolių pasitelkimas reklamoje įžeidė krikščionis.
Teismo teigimu, ir baudą reklamos kūrėjams skyrusi Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, ir teismai nepagrįstai absoliutino siekį ginti tikinčiųjų jausmus ir per menkai atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Konvencijos dešimtajame straipsnyje garantuojamą teisę į saviraiškos laisvę. Šiame straipsnyje rašoma, kad „kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Šis straipsnis netrukdo valstybėms licencijuoti radijo, televizijos ar kino įstaigų.“
„Šis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atveria kelią verslui pelnytis kitų visuomenės narių orumo sąskaita, – rašoma Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo komentare. – Reklama, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas, neturi nieko bendro nei su religijos kritika, nei su nuomonių įvairovės ar idėjų konkurencijos užtikrinimu laisvoje demokratinėje visuomenėje. Teismas šioje byloje negebėjo pastebėti Jėzaus ir Marijos atvaizdų profanacijos komerciniais ir pasipelnymo tikslais.
Teisėjas De Gaetano konkuruojančioje nuomonėje sako, kad šis sprendimas neduoda carte blanche (visiškos laisvės) naudoti religinius simbolius bet kokiame kanale, kontekste ar žinioje. Valstybė gali imtis priemonių apriboti konkrečias elgesio formas, įskaitant informacijos ir idėjų sklaidą, kurios nesuderinamos su pagarba minties, sąžinės, kitų religijos laisvėmis.
Šiuo atveju, sutapatinant komercinį interesą su saviraiškos laisve, teismo sprendimu pavojingai atveriamas kelias pasipelnyti, siekti komercinių tikslų skaudinant tikinčiuosius visuomenės narius ir profanuojant jų religiją.
Vargu ar galima vadinti laisva ir atsakinga tokią visuomenę, kurioje negerbiami kitų – nesvarbu kurios religijos – žmonių religiniai įsitikinimai, o ypač kai jie išnaudojami pasipelnymo tikslais supriešinant, skaldant visuomenę, menkinant tikintiesiems svarbius simbolius.“
Šaltinis: lvk.lcn.lt.