Tomas Dapkus, Romualdas Bakutis | Alfa.lt
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai vykusiame Europos išvadavimo dienos minėjime Normandijoje Vakarų lyderiams žadėjo per 30 dienų normalizuoti situaciją Ukrainos rytiniuose regionuose, kur veikia Rusijos remiami teroristai. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) kartu su Europos Sąjunga ir Didžiojo septyneto partnerėmis gali pereiti į aukštesnę sankcijų prieš Rusiją fazę, jei per žadėtas 30 dienų Rusija ir toliau rems terorizmą Ukrainoje. Tačiau Alfa.lt kalbintas Jungtinių Valstijų energetikos (naftos) sektoriaus konsultantas ir Atlanto tarybos narys Michaelas Moore iš naftininkų sostinės Hjustono sako, kad tai politikams nebus taip paprasta dėl energetikos sektoriaus ryšių su Rusija ir kylančių kainų.
T. Dapkus: Pirmadienį Rusija paskelbė nutraukianti dujų tiekimą Ukrainai. Nafta, dujos ir Ukrainos krizė – kiek šie veiksniai tarpusavyje susiję?
M. Moore: Iš energetikos rinkos perspektyvos visa tai susiję. Turime nutraukto dujų tiekimo Ukrainoje problemą, neapibrėžtą situaciją dėl tolesnių veiksmų Ukrainos pasienyje, Irano įsitraukimą į konfliktą Irake. Tame regione auga įtampa, didėja ginkluotų konfliktų skaičius. Tuo pat metu Kinija agresyviai vykdo dujų kaupimo programą, o tai didina energetikos išteklių kainą.
T. Dapkus: Ar Rusijos energetikos rinka gali būti paveikta Vakarų sankcijų? Galbūt jos gali būti nukreiptos į šią rinką?
M. Moore: Ji gali tapti sankcijų taikiniu, tačiau daugybė Vakarų kompanijų yra glaudžiai susijusios su Rusija įvairiuose sektoriuose. Tai gali būti resursų paieškos teisės Šiaurės Rusijoje, Sibire ar Arkties vandenyse, bendros gamybos susitarimai kitose šalyse. Rusijos kompanijos turi įvairių technologinių, gamybos ryšių su Vakarų bendrovėmis, kartu jos sudariusios ilgojo laikotarpio didmeninės prekybos susitarimus.
T. Dapkus: Taigi Vakarų kompanijos gali užsiimti lobistine veikla tam, kad nebūtų prieš Rusiją nukreiptų sankcijų?
M. Moore: Manau, kad tai jau matome. Kai kurios Vidurio Europos valstybės dėl persipynusių interesų teigė, kad JAV turėtų judėti lėčiau skelbdama sankcijas.
T. Dapkus: Kaip naftos rinką gali paveikti smurtas Irake?
M. Moore: Rinkas neramina, kad jis gali didėti, plėstis už regiono ribų. Nerimaujama, kad tai gali pakenti resursų eksportui, nes naftos infrastruktūra gali būti uždaryta. Rinkose tai labai rimta baimė.
T. Dapkus: Ar gali įvykti taip, kad bus atšauktos sankcijos Iranui?
M. Moore: Tokių kalbų būta spaudoje. Įdomu, kaip tai rutuliosis. Situacija Irake gali suteikti JAV daugiau priežasčių kalbėti apie sankcijų Iranui švelninimą. Žaliavinė nafta yra prekė. Kuo ji vertingesnė, tuo labiau žmonės randa būdų ją pristatyti į rinką. Taigi sankcijos gali silpnėti dėl aukštesnių žaliavinės naftos kainų. Apribota rinka gali sankcijas sušvelninti.
T.Dapkus: Kaip vertinate Kinijos ir Rusijos susitarimą dėl dujų tiekimo?
M. Moore: Ilguoju laikotarpiu tai gali sukurti dujų, kurios kitu atveju būtų tekėjusios kur nors kitur, rinką. Egzistuoja daug resursų ir rezervų, bet rinka egzistuos ten, kur bus nukreipti ir vystomi vamzdynai. Tai, kas galėjo keliauti į Europą ar, naudojantis suskystintų gamtinių dujų terminalais, į kitas pasaulio šalis, atiteks Kinijai. Tai rinkoje išlaikys nuspėjamumą.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
