Dominykas Griežė | Alfa.lt
Valstybinės paslapties nutekinimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinta prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė prieš pat kovo 11-ąją gali lengviau atsipūsti – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) užvertė jai iškeltą baudžiamąją bylą, konstatuodamas, kad jokio nusikaltimo nebuvo padaryta. Kadangi LAT nutartis – neskundžiama, ja baigėsi kelerius metus trukusi valstybės paslapties skandalo istorija. Tačiau nedaug trūko, kad lemiamas taškas šioje istorijoje dar nebūtų padėtas – kaip paaiškėjo, net trys iš septynių bylą nagrinėjusių teisėjų laikėsi nuomonės, kad išteisinamuoju nuosprendžiu pasibaigusi byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso.
Teisėjų nuomonės išsiskyrė
Anot LAT teisėjų kolegijos, Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria pripažinta, kad valstybinės paslapties apskritai nebuvo, turėtų būti pakeista, tačiau tik ta dalimi, kuri liečia D. Ulbinaitės išlaidas gynėjui – esą valstybė neturėtų atlyginti D. Ulbinaitės bylinėjimosi išlaidų.
LAT konstatavo, kad iš esmės pritaria kolegoms iš Vilniaus apygardos teismo, kurie praeitą gegužę konstatavo, kad į žiniasklaidą patekusi informacija nėra laikytina valstybine paslaptimi, todėl nusikaltimas nebuvo padarytas.
Tačiau, anot teisėjos Dalios Bajerčiūtės, nedaug trūko iki kitokios šios istorijos pabaigos – iš septynių teisėjų kolegijos trys teisėjai laikėsi nuomonės, kad byla visgi buvo išnagrinėta netinkamai, padarant proce todėl turėtų būti grąžinta Vilniaus apygardos teismui ir pakartotinai nagrinėjama apeliacine tvarka. Šių trijų teisėjų atskirai pateiktos nuomonės bus pridėtos prie oficialios LAT nutarties.
Pageidavo apklausti prezidentę
Kasacinį skundą dėl D. Ulbinaitei ir pačiai prezidentūrai palankių teismo sprendimų buvo pateikęs prokuroras Gintas Ivanauskas. Prokuroras prašė ne tik grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliaciniam teismui, bet ir pageidavo, jog būtų kreiptasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl konsultacinių išvadų.
G. Ivanausko teigimu, išteisinamąjį nuosprendį patvirtinęs Vilniaus apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, taip pat nepagrįstai neapklausė prezidentės D. Grybauskaitės, o pačią D. Ulbinaitę be pagrindo atsisakė patikrinti poligrafu.
Teismo sprendimai: išteisino, o po to nerado nusikaltimo
D. Ulbinaitė buvo kaltinama tuo, kad 2013 m. spalio 30 d. prezidentūroje susipažinusi su VSD valdybos viršininko Vidmanto Kaladinsko patikėta slapta informacija vyr. prezidentės patarėja jau kitą dieną perdavė žinias apie planuojamus išpuolius prieš D. Grybauskaitę naujienų agentūros BNS vyr. redaktorei Jūratei Damulytei-Semėnienei. Taip D. Ulbinaitė esą atskleidė valstybinę paslaptį, taip pat kartu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
2015 m. sausio viduryje Vilniaus miesto apylinkės teismas D. Ulbinaitę išteisino, o prezidentės patikėtinė grįžo dirbti į prezidentūrą, tačiau palankus nuosprendis neįsiteisėjo – prokuroras G. Ivanauskas apskundė jį Vilniaus apygardos teismui, teigdamas, kad pakanka D. Ulbinaitės kaltės įrodymų.
Prokuroras, kaip minėta, apeliacinio teismo prašė į teismą iškviesti ir apklausti prezidentę D. Grybauskaitę, taip pat atsižvelgti į byloje surinktų telefoninių pokalbių įrašus, kuriuos teismas buvo pripažinęs kaip neteisėtai surinktais įrodymais. G. Ivanauskas taip pat teigė, kad D. Ulbinaitės parodymai prieštarauja V. Kaladinsko parodymams, todėl šis liudytojas Vilniaus apygardos teisme buvo apklaustas antrąkart – anot prokuroro, V. Kaladinskas tiesiai šviesiai buvo pasakęs, kad D. Ulbinaitei į rankas perdavė slaptą VSD projektą.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužę priėmė itin netikėtą sprendimą – anot teisėjų, jokia valstybinė paslaptis apskritai nebuvo atskleista, taigi ir nusikaltimas nepadarytas.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
