Šįryt Švietimo ir mokslo komitetas Seime spręs dėl mūsų ankstyvojo ugdymo modelio. Ir dėl to šį kartą noriu parašyti ne savo poziciją, o ką rodo tyrimai ir teigia mokslininkai. Nes būtent to šioje diskusijoje labiausiai ir pasigendu.
1. Stanfordo universiteto tyrėjai, analizuodami Danijos švietimo sistemą, kurioje vaikai į pradinį ugdymą turi ateiti 6 metų, rado tiesioginį ryšį tarp pradinio amžiaus ir psichinės vaikų sveikatos. Jų duomenys rodė, kad metais vėlesnis atėjimas (t.y. 7 metų) dramatiškai sumažino hiperaktyvumo sutrikimus (efekto dydis = –0.73), o hiperaktyvumas turi stiprų negatyvų sąryšį su mokinių pasiekimais. Šie rezultatai buvo pirmiausia pastebimi tarp mergaičių ir matomi ir 11 metų. (Health Economics, 2018: ČIA)
2. Naujojoje Zelandijoje tyrimas lygino vaikus, kurie formalias skaitymo pamokas pradėjo 5 ir 7 metų. Tarp 11 metų vaikų nebuvo jokio skaitymų gebėjimų skirtumo, tačiau tie vaikai, kurie pradėjo skaityti 5 metų, rodė netgi prastesnius teksto suvokimo rezultatus. (Early Childhood Research Quarterly, 2013: ČIA)
3. Harvard Medical School tyrėjai lygino vaikus JAV, kurie į mokyklą pradeda eiti 5 arba 6 metų. Jų tyrime jaunesni vaikai buvo 34% dažniau diagnozuojami su hiperaktyvumo sindromu. (The New England Journal of Medicine, 2018: ČIA).
4. Jungtinėje Karalystėje 130 ankstyvojo ugdymo mokslininkų dar 2013 metais pasirašė viešą laišką, kviesdami mokyklos amžių vėlinti iki 7 metų amžiaus (dabar – 4/5), motyvuodami tyrimų gausa, kuri pabrėžia mokymosi žaidžiant naudą vaiko ugdymuisi, o tokio ugdymosi nebuvimą sieja net ir su nusikalstamumu ir psichologinėmis problemomis vėliau (vienas iš laiško autorių – Kembridžo profesorius David Whitebread: ČIA).
5. O tam, kad nesakytume, kad tai tik užsienio duomenys, – čia pateikiu mūsų 2018 metų PISA rezultatus pagal tai, kada vaikas pradėjo eiti į mokyklą. 6 ir 7 metų vaikų skalės yra statistiškai identiškos (tas pats ir naudojant 2015 metų duomenis).
Šie duomenys visiškai sutampa su užsienio praktika, kuri sako, kad akademiškai prasmės keisti nėra – geriau dėl to vaikai mokytis nepradės. Tuo tarpu emociškai užsienio tyrimai prognozuoja ir neigiamas pasėkmes…
Ir baigdama priminsiu, kad nuo 7 metų į mokyklą vaikai eina tiek Suomijoje, tiek Estijoje.