Vismantas Žuklevičius | valstietis.lt
Prieš keletą metų verslininkai didelėmis piniginėmis išmokomis buvo skatinami imtis saulės energijos jėgainių statybos. Dabar gi valstybė pasirengusi atseikėti net 200 mln. litų tam, kad saulės energija nebūtų gaminama. Daugiau nei 4 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų bus mokamos kompensacijos už tai, kad jiems iš pradžių buvo išduoti leidimai statyti saulės elektrines, o vėliau tie leidimai buvo atšaukti. Už neatsakingą buvusios valdžios sprendimą kaltiesiems prisiimti atsakomybės nereikės, o nuostolius turėsime padengti mes, elektros vartotojai.
Lobsta tūkstančiai
Praėjusios kadencijos Seimas kartu su tuomečiu energetikos ministru Arvydu Sekmoku priešakyje buvo pradėję saulės energijos elektrinių skatinimo politiką. Iš viso išduota daugiau kaip 16 tūkst. leidimų statyti iki 30 kilovatų galios elektrines. Gaminti saulės energiją buvo pasiryžę ir įvairūs verslininkai, žinomos įmonės, ir ūkininkai.
Saulės energetika yra prioritetinė elektros gamybos sritis ES, tad ankstesnės valdžios noras ją plėtoti Lietuvoje buvo išties geras ir sveikintinas žingsnis. Tačiau ir čia lietuviai sugebėjo susimauti. Greičiausiai painiodami privačius ir viešuosius interesus valstybės atstovai įsipareigojo iš saulės elektrinių elektrą supirkti net už 1 litą ir 25 centus už kilovatvalandę (2011-aisiais supirkimo kaina buvo 1,63 Lt)! Lobo ir lobsta tūkstančiai verslininkų, spėjusių į saulės jėgainių traukinį.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dar rugsėjo pradžioje sakė manąs, kad Lietuvoje saulės energijos politika buvo diskredituota. „Buvo padaryta meškos paslauga, tarsi, atrodytų, ir gerų siekių siekta, bet galutiniai rezultatai sudarė prielaidas nepasitikėti pačia ta energijos sritimi kaip ne visai sąžiningo bandymo pralobti atžvilgiu. Manau, kad tai negerai. Ta energija turėjo vystytis kaip ir visos, nesuteikiant sąlygų, o – būkime „biedni“, bet teisingi – tokios sąlygos sukurtos buvo“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Per brangi plėtra
Įdomu tai, kad Vakarų Europoje atsinaujinančios energijos jėgainėse (saulės, vėjo, vandens ir geoterminėse) gaminama elektra yra pigi – vos keliolika centų už kilovatvalandę. O Lietuvoje saulės ir vėjo gaminamos elektros kainos dirbtinai išaugintos. Kodėl? Ankstesnė valdžia visais įmanomais būdais stengėsi visuomenę įtikinti atominės elektrinės nauda. Reklaminiuose klipuose tautos numylėtinis Algimantas Čekuolis žiūrovams įrodinėjo, kad saulės ir vėjo gaminama elektra yra labai brangi, o štai būsimosios atominės elektrinės tekainuosianti kelis centus. Taigi, atominė energetika buvo piešiama šviesiomis spalvomis, o atsinaujinanti energetika prarado dalį savo šalininkų.
Vis dėlto patariamojo referendumo rezultatai parodė, kad Lietuvos piliečiai nenori naujo atominio monstro, o prislopus didžiausiam Lietuvos istorijoje energetikos projektui, naujasis Seimas su naujuoju energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi priešakyje greitai suvokė, kad saulės energetikos plėtra valstybei bus per brangi: jei visi leidimus gavę asmenys įgyvendintų mažųjų saulės elektrinių projektus, pagamintai saulės elektros energijai supirkti reikėtų papildomai 400 mln. litų kiekvienais metais. Mums, elektros energijos vartotojams, elektros kilovatvalandė (kW) brangtų mažiausiai 5 ct.
Susizgribo kas ketvirtas
Pagal pakeistą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Lietuvoje buvo apribota sparti saulės jėgainių iki 30 kW galios plėtra. Asmenims, jau valdantiems veikiančias saulės elektrines, veiklos sąlygos nesikeičia. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, šiuo metu įgyvendinantiesiems nebaigtus projektus buvo numatytas įstatymo įsigaliojimo nuostatų atidėjimas. Asmenys, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotus iki įstatymo projekto priėmimo, ir pradėję realiai įgyvendinti projektus, galėjo juos baigti leidimo plėtoti metu nustatytomis sąlygomis. Kiti asmenys, nepradėję įgyvendinti projektų ir dėl pasikeitusio leidimų išdavimo reglamentavimo patyrę tiesioginių su elektrinės projekto įgyvendinimu susijusių išlaidų, turėjo teisę kreiptis dėl tokių išlaidų kompensavimo nustatyta tvarka.
Dabar jau aišku, kad tos plėtros stabdymas bus finansuotas elektros vartotojų pinigais. Taigi verslininkai, kurie sutiks negaminti saulės energijos, gaus kompensaciją iš visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo. „Valstiečių laikraštis“ primena, kad šis fondas surenkamas iš elektros vartotojų, taigi, mūsų visų kišenių.
Įdomu tai, kad kompensacijų panoro tik 4 300 leidimus statyti saulės elektrines gavę asmenys. Prašymus dėl kompensacijų buvo galima teikti iki rugsėjo. Galbūt todėl net 13 700 „saulininkų“ nespėjo susizgribti ir paprašyti sočios kompensacijos, kurios galutinė suma dar kol kas neaiški. Negana to, kad sočiai gyvens atsisakiusieji gaminti elektrą iš saulės energijos, aukso kalnais džiaugsis ir spėjusieji į saulės jėgainių traukinį. Pasak Energetikos ministerijos atstovo spaudai, aukštais tarifais „saulininkai“ džiaugsis visą sutarties laiką, taigi, dar ne vienerius ir ne dvejus metus.
Darosi aišku, kad dėl tokios aukštų tarifų „saulininkams“ politikos kaltų ieškoma nebus, mat tokių atsirastų labai jau daug: energetikos ministras, jo vadovaujama ministerijos vadovybė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Seimas, kuris priėmė valstybės pinigais pasipelnyti norintiesiems palankų įstatymą. Už kaltuosius savo pinigais teks atsiskaityti elektros vartotojams.
Mokysimės tik iš savo klaidų
Nacionalinio energetikos forumo pirmininkas Bronius Rasimas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Lietuvos valdžia nesimoko iš užsienio šalių patirties. „Panašių saulės energetikos problemų buvo patyrusios Čekijos ir Vokietijos valdžios. Vokiečiai aukštus saulės elektros tarifus mažino pamažu, o čekams užteko vienkartinės pertvarkos, – kalbėjo Nacionalinio energetikos forumo pirmininkas. – Lietuvoje įsipareigota didele kaina supirkti saulės jėgainėse pagamintą elektrą daugybę metų – padarytas visiškai neatsakingas sprendimas, kainuosiantis šaliai didelius pinigus.“
Pasak pašnekovo, Vakarų ir Skandinavų šalys perėjo prie principo „Pasigamink elektros sau, o perteklių parduok“. Danų ir švedų patirtis rodo, kad norint išvengti pasipinigauti norinčių verslininkų, reikia taikyti būtent šį principą. „Šiose šalyse gyventojai skatinami saulės jėgaines statyti savo reikmėms. Jei yra elektros perteklius, ji paskolinama valstybei, o jei trūksta, skola grąžinama. Jei jėgainės savininkas vis dėlto nori parduoti elektros perteklių, tai gali padaryti, tačiau tokia elektra superkama 10 proc. mažesne kaina, nei yra rinkoje“, – apie Skandinavijos šalyse taikomą praktiką „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo B.Rasimas. Taigi, tokiu principu Skandinavijos „saulininkai“ neturi landų manipuliacijoms ir pasipelnymams iš valstybės. Ar pasimokys iš gerų užsienio šalių pavyzdžių Lietuvos valdžia, parodys tolimesni Energetikos ministerijos bei Seimo sprendimai.