fsspx.lt
Užgavėnėmis vadinama diena prieš Pelenų trečiadienį, ženklinantį liturginio gavėnios laiko pradžią. Nors tai buvo paskutinė proga pasilinksminti ir pasisotinti prieš pradedant keturiasdešimties dienų pasninką, svarbiausia Užgavėnių paskirtis buvo atsikratyti visko, kas kūniška, ir dvasiškai pasirengti gavėniai. Ne veltui Anglijoje ši diena vadinosi Shrove Tuesday (išrišimo antradienis), Vokietijoje – Fastnacht (pasninko vigilija), Italijoje – carnevale (atsisveikinimas su mėsa).
Kaip rodo angliškas pavadinimas, tą dieną buvo įprasta atlikti išpažintį ir gauti išrišimą. Vysk. Teodulfas († 921) „Bažnytiniuose nuostatuose“ rašo: „Prieš pat gavėnią tegul kiekvienas eina pas savo nuodėmklausį, teišpažįsta jam visas savo nuodėmes ir tegauna išrišimą bei atgailą, kurią turės atlikti per gavėnią.“ Žinoma, prieš pradėdami ilgą apsimarinimo periodą, žmonės natūraliai leido sau šiek tiek pasilinksminti ir sočiau užkirsti. Angliškas (ir kai kurių kitų šalių) paprotys per Užgavėnes valgyti blynus greičiausiai kilo iš būtinybės sunaudoti kiaušinius, pieną, sviestą ir taukus, nes tuo metu per gavėnią buvo draudžiami visi gyvuliniai produktai. Tai paaiškina ir susikaupusių kiaušinių vartojimą pasibaigus gavėniai, t. y. per Velykas.
Ilgainiui Užgavėnių linksmybės bei vaišės, ypač Pietų Europoje, vis labiau peržengdavo saiko ribas, todėl Bažnyčia ėmėsi priemonių. XVI a. ji daugelyje vietų įvedė keturiasdešimt valandų maldas, kad atitrauktų žmones nuo į nuodėmę vedančių progų ir atsilygintų už šventinius nesaikingumus. 1747 m. popiežius Benediktas XIV suteikė visuotinius atlaidus tiems, kurie aplanko Švč. Sakramentą, išstatytą bažnyčiose per Užgavėnes.
Europai sekuliarėjant Užgavėnės tapo pasaulietine švente, o žodis „karnavalas“ ėmė reikšti bet kokią didesnę spalvingą šventę. Vis dėlto Bažnyčios Tradicijai ištikimi katalikai yra raginami laikytis ankstesnės, religinės, Užgavėnių dvasios: neviršyti saiko linksminantis bei valgant, atlikti išpažintį ir aplankyti Viešpatį Švč. Sakramente siekiant paguosti Jį ir atsilyginti už įvairius tą dieną Jam padarytus įžeidimus.