Roberta Tracevičiūtė | „Lietuvos žinios“
Nors ekonomika auga, šalyje gyvenimas gerėja ir į viršų stiebiasi kainos, kai kurios iš valstybės biudžeto mokamos išmokos ir darbo užmokestis nesikeičia bemaž dešimtmetį. Tačiau nei planuojamas tam tikras valstybės remiamų pajamų, nei algų didinimas skurdžiausiųjų neišgelbės.
Daugybei socialiai pažeidžiamų žmonių aktualus valstybės remiamų pajamų dydis dar nuo 2008 metų vidurio siekia 102 eurus. Po ekonomikos krizės karpymų 2009-aisiais iš vietos iki šiol nepajudėjo biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
Valdžia nuo kitų metų žada kelti tiek socialiai remtiniems žmonėms aktualų pajamų dydį, tiek algas viešajame sektoriuje. Tačiau dalies vargingiausiai besiverčiančių žmonių ir biudžetininkų gyvenimo tai nepagerins, nes papildomus eurus „suvalgys“ per šį laiką gerokai pabrangęs ir tebebrangstantis pragyvenimas.
Siūlo pridėti 20 eurų
Nuo valstybės remiamų pajamų dydžio priklauso socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, įvairi finansinė parama prieglobsčio gavėjams, teisė į nemokamą maitinimą mokyklose, paramą mokinio reikmenims įsigyti, išmoka vaikui. Taip pat – teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, palaikams pervežti ir panašiai.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad atsižvelgiant į ekonominius rodiklius ir kylančias kainas 102 eurus siekiantis valstybės remiamų pajamų dydis tikrai nepakankamas, todėl keliamas šio rodiklio didinimo klausimas.
Atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes, valstybės remiamas pajamas nuo kitų metų bus siūloma didinti iki 122 eurų.
Taip norima mažinti skurdo rizikos lygį ir gylį. Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2015 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų – apie 640 tūkst. žmonių.
Palyginti su 2014 metais, vargingiausiai besiverčiančiųjų skaičius išaugo 3,1 procento. Skurdo rizikos gylis 2015 metais padidėjo nuo 22,7 proc. iki 26 procentų. Šią riziką daugiausia patiria bedarbiai, mažas pajamas gaunantys gyventojai ir pagyvenę žmonės.
Nenori atimti motyvacijos
Pasak E. Radišauskienės, anksčiau didinti valstybės remiamų pajamų dydžio bei išlaidų socialinei apsaugai neleido šalies finansinės galimybės.
Be to, jos teigimu, didinant piniginės socialinės paramos dydžius ir juos lemiančius rodiklius, visada reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių.
Pavyzdžiui, kaip toks didinimas veikia žmonių motyvaciją įsitraukti į darbo rinką, ar tai teisinga kitų visuomenės grupių atžvilgiu ir panašiai.
„Todėl valstybės remiamų pajamų didinimas, paliečiantis daugybę socialiai pažeidžiamų žmonių, turi būti pasvertas ir pamatuotas, kad asmuo turėtų motyvaciją dirbti ir būtų suteikiama tinkama adekvati pagalba tada, kai asmeniui to labiausiai reikia“, – aiškino viceministrė.
Mokslininkai uždirba kaip valytojai
Nors 2013 metais Seimas, kaip aiškinta, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo sprendimą, sugrąžino atlyginimus daugiausia uždirbantiems politikams, teisėjams ir valdininkams, į eilinių biudžetininkų pinigines tebebyra krizinės algos, sumažintos per ekonominį sunkmetį, bet taip ir neatkurtos. „Atsigaunant ekonomikai, didėjančios įplaukos į biudžetą buvo skiriamos sumažintoms išmokoms į buvusį lygį sugrąžinti, valstybinėms pensijoms kompensuoti ir skurdui bei atskirčiai mažinti, todėl bazinės mėnesio algos padidinimas būdavo atidedamas“, – teigė E. Radišauskienė.
Dėl nedidėjančių algų dalis aukštos kvalifikacijos biudžetininkų uždirba vos kiek daugiau nei „minimumą“. Kaip pasakojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė, dėl mažų algų ši įstaiga nuolat praranda gerus darbuotojus.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt.