Kelios ištraukos iš šių metų liepos 30 dieną populiariame lietuviškame dienraštyje paskelbto straipsnio, pavadinto „Karklės 2014“ pramogos: ryškios, rinktinės, novatoriškos!“ (kalba netaisyta):
„Penktasis „Karklė Live Music Beach“ – tai ne tik ryški žvaigždžių plejada. […] Pašlovinimo nusipelno ir pramogos, nes visos atrakcijos buvo kruopščiai atrinktos iš to, ką šauniausi festivaliai Lietuvoje gali pasiūlyti geriausio. […] BMX, riedučiai, riedlentės ir spalvingas gatvės stilius karaliaus „Street Zone“… […] „Purvo ir kečupo SPA“ baseinuose kunkuliuos „crazy“ pojūčiai, bus proga realizuoti visas „murzinas“ fantazijas… […] Jei stinga drąsos tokioms procedūroms, iš pradžių bus galima pasinerti į putų šou, kuris puria balta lavina užlies paplūdimį šalia „Beach Stage“. „Karklė Line“ suteiks kvapą gniaužiančią galimybę… […] Šiurpuliukai virpins kūnus svaiginančiu greičiu čiuožiant „Water Slide“ tentu… […] Likus mėnesiui iki ilgojo Žolinės savaitgalio, festivalio stilistų komanda įnirtingai pluša prie vizualinių sprendimų, kuriais yra nusiteikę nustebinti svečius…“
Prieš kelias dienas mano kaimynui (toliau jį vadinsiu tiesiog Kaimynu) į rankas pakliuvo festivalio „Karklė 2014“ programą reklamuojanti spalvinga skrajutė.
Tikėdamasis nuvykti į šį festivalį, Kaimynas perskaitė didelėmis raidėmis išrašytą pavadinimą „Programa“ ir nusprendė kruopščiai išsiaiškinti, kas gi tame festivalyje vyks, kur ir kada.
Tačiau čia jo laukė staigmena – žodžiai: „penktadienis“, „šeštadienis“ ir „sekmadienis“ jam, žinoma, buvo visiškai suprantami, tačiau visi kiti – jau nelabai.
Na, bent jau leista sužinoti, kokiomis savaitės dienomis vyks reklamuojami renginiai. Tokiam kaip aš – vietos aborigenui – to turėtų pakakti, – pagalvojo Kaimynas. Ir ėmė įdėmiau nagrinėti programėlę. Tačiau jam taip ir nepavyko surasti jokių kitų lietuviškų žodžių.
LIVE MUSIC BEACH, PEACE, LOVE & MUSIC, LIVE & LOUD – skiemenimis murmėjo Kaimynas, kadaise krimtęs vokiečių kalbą. Aha, o štai ir datos:
August 15th penktadienis, August 16th šeštadienis, August 17th sekmadienis…
„Th-th-th, – trindamas liežuvį į dantis, murmėjo kaimynas. – August – tai rugpjūtis, čia viskas aišku, tik kam tie nelietuviški th-th…“ – piktinosi jis.
Ir dar, ką turėtų reikšti: „MAIN STAGE, DUNE STAGE, UNDERGROUND STAGE, ROCK CLUB, BEACH STAGE“? Tiesa, Kaimynas prisiminė, jog žodžius „Rock Club“ jau yra seniai girdėjęs.
„Važiuoju į Karklę, – nusprendė kaimynas, – ir viską vietoje išsiaiškinsiu“.
Karklėje jis sutiko vieną festivalio organizatorių, kuris sklandžia lietuviška šneka viską jam ir paaiškino.
„Žinote, – kalbėjo jam organizatorius, – čia rengiamas toks muzikinis festivalis, jį nuolat aplanko daug užsieniečių – atlikėjų ir svečių. Festivalis labai įvairialypis ir vyksta daugeliu etapų. O mūsų tautiečiai yra tikrieji šiuolaikinės muzikos gerbėjai ir jiems net nebūtina skaityti programą, kad sužinotų, kurie atlikėjų kolektyvai ir kuriame etape turėtų koncertuoti. Programa skirta užsieniečiams, o ne lietuviams. Ir jums visai nebūtina laužyti liežuvį, skaitant tuos pavadinimus. Jei kas neaišku – pasiklauskite, o kam reikia, tie ir taip supras.“
„Bet kodėl užsieniečiams skirtoje programoje palikote jiems nesuprantamų lietuviškų žodžių“? – dar bandė klausti Kaimynas, tačiau festivalio organizatorius jau buvo nubėgęs kryptimi, į kurią rodė geltona rodyklė su užrašu „dune stage“.
Prisikamavęs su festivalio programos studijomis ir kiek padūsavęs dėl skriaudžiamų tautiečių bei pagaliau suvokęs įlipęs ne į savas vežėčias, Kaimynas tik dabar išvydo atsidūręs ties aikštėje įrengta spalvinga rodyklių puokšte.
„Wow, – garsiai sušuko Kaimynas, nenorėdamas atrodyti beviltiškas atsilikėlis, – dabar jau ir aš žinosiu, kur tos stagės veda“.
Ir tik vienos rodyklės užrašas jį kiek sutrikdė: „Jäger club“. „Čia turbūt medžiotojams“, – jis vėl prisiminė vaikystėje mokęsis vokiečių kalbos. Tačiau tarp gausybės rodyklių aptikęs pažįstamus, širdžiai mielus lietuviškus žodžius (be to, prie jų nebuvo nupiešta grėsmingų garsiakalbių) apsidžiaugė: „Poilsio zona“, „Stadiono pramogos“, „Pramogų užutėkis“, „Pramogų alėja“…
Kaimynas galiausiai pasijuto esąs tėviškėje ir ryžtingai nusprendė pasiganyti tuose viliojančiuose lietuviškos Karklės užutėkiuose…
Kaimyno įspūdžius iš Karklės festivalio išklausė ir užrašė Jeronimas Prūsas.