censor.net.ua
Malaizijos oro linijų lėktuvo „Boeing MH-17“ žūties tema jau visą savaitę dominuoja pirmuosiuose užsienio žiniasklaidos puslapiuose. Dauguma vakarietiškų leidinių savo simpatijas išsako Ukrainai, nemaža jų dalis tragedijos kaltininke įvardija Rusiją , o kai kas – ir asmeniškai Vladimirą Putiną.
Didžioji Britanija
Britų laikraščio „The Guardian“ žurnalistai atkreipia dėmesį į nepakankamą Rusijos žiniasklaidos reakciją į „Boingo“ žūtį. „Visame pasaulyje apie lėktuvo „MH-17“ tragediją kalbama pirmuosiuose spaudos puslapiuose, bet tik ne Rusijoje. Valstybinio leidinio „Rosijskaja gazeta“ viršelyje – istorija sveiko maisto tema, o informacija apie katastrofą nustumta į puslapio apačią“, – liepos 19 dieną rašė „The Guardian“.
„Kol žuvusiųjų kūnai iš lėktuvo katastrofos vietos perkeliami į traukinio vagonus, pasaulio rūstybė Rusijos atžvilgiu tik didėjo. Ekspertai baiminasi, jog „Boingo“ žūties priežastis gali likti neatskleista, tuo tarpu chaosas išliks“, – liepos 21 dieną rašė laikraštis.
„Prezidentas Vladimiras Putinas yra kaltas, kad palaiko separatistus – jiems padeda ir juos kursto – ir, greičiausiai, tiekė jiems įrenginius, kurių raketa numušė lėktuvą. Jis – blogas žmogus, be to, dar ir pavojingas“, – rašo laikraščio „The Daily Mail“ žurnalistas Stefanas Gloveris.
Olandija
Olandijos žiniasklaida Rusijos poziciją vertina griežčiau negu kitų šalių žurnalistai. Laikraštis „De Volksrant“ liepos 18 dieną rašė: „Šis įvykis visiškai keičia Putino ir separatistų situaciją. Jeigu paaiškės, jog dėl lėktuvo „MH-17“ žūties yra kalti prorusiškieji separatistai, tai gali pasibaigti jų laidotuvėmis. O Rusija susilauks diplomatinio štormo. […] Vakar prorusiškieji separatistai patyrė pralaimėjimą, padėsiantį kryžių ant keturis mėnesius trukusio jų maišto prieš Ukrainos vyriausybę. Maskvos remiami sukilėliai pastarosiomis dienomis jau buvo pasirengę vėl užimti ukrainiečių armijos kontroliuojamas žemes, tačiau po to buvo numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas, ir tai tapo rimtu smūgiu juos globojančiam Kremliui“.
Vokietija
Vienas pagrindinių Vokietijos žiniasklaidos leidinių, liberalusis „Süddeutsche Zeitung“ dėl lėktuvo katastrofos kaltina V.Putiną – net jeigu lainerį numušė ne Rusija, tik ji palaikė separatistus ir leido jiems jaustis nebaudžiamiems. Iškalbingai pavadinto straipsnio „Monstras, kurį sukūrė Putinas“ autoriai spėlioja: galbūt prezidentas jau ir pats nesidžiaugia teikęs paramą separatistams.
„Jeigu tyrimas nustatys, jog dėl lainerio „MH-17“ žūties yra kalti separatistai, Rusija turėtų patirti visą jai taikomų sankcijų svorį, taip pat ir iš Europos pusės. […] Greičiausiai, Vladimirui Putinui liko paskutinis šansas pakeisti šio konflikto kryptį – liautis remti separatistus ir neleisti jiems dalyvauti politikoje. Prezidentas iš butelio išleido džiną, pavirtusį monstru“.
Leidinys „Der Tagesspiegel“ apie „Boingo“ katastrofą kalba informatyviau cituodamas įvairių pusių atstovus: „Maskva parems lėktuvo „MH-17“ sudužimo tyrimą. Rytų Ukrainos separatistai „juodąsias dėžes“ perdavė Malaizijos ekspertams. Kijevo vyriausybė paskelbė apie dalinę mobilizaciją“.
Vienas pagrindinių leidinių – „Spiegel Online“ – analizuoja V.Putino reakciją į „Boingo“ katastrofą. Pasak žurnalistų, prezidentas yra sutrikęs ir, sprendžiant iš visko, nežino, kaip elgtis toliau: „Lėktuvo „MH-17“ žūties vietovės nuotraukos ir Vakarų įtūžis daro įtaką Kremliui. Vėlyvą naktį prieš televizijos kameras Putinas įrašė pranešimą, kur kvietė separatistus būti išmintingus. Ar Rusijos prezidentas užleidžia pozicijas?
Kuomet Putinas stovėjo prieš kameras, jo jau negelbėjo grimas. Prezidento pranešimai Rusijos televizijoje paprastai parodomi palankiausiu būdu. O dabar svarbiausiojo Kremliaus žmogaus paakiuose matyti gilūs šešėliai“.
Ispanija
„Už tokią įvykių eigą yra atsakinga ir Ukraina, ir Rusija, ir separatistai, ir Vakarai“, – rašo Ispanijos laikraštis „El Pais“.
Prancūzija
Prancūzų žurnalas „Le Nouvel Observateur“ prognozuoja, kad „Boingo MH-17“ katastrofa gali tapti naujos eros pradžia, bylojančia apie pasibaigiantį, anuomet dar Gorbačiovo skelbtą Rusijos ir Vakarų šalių suartėjimą. Straipsnio autoriaus nuomone, Europos šalių ir JAV sankcijos gali Putiną išprovokuoti pasielgti priešingai – sukelti dar didesnį konfliktą.
„Sunku įsivaizduoti, jog dėl Malaizijos lėktuvo katastrofos Rusijos prezidentas galėtų pripažinti savo kaltę. Negalima atmesti galimybės, jog jis pasirinks kitą – puolimo kelią“.
Stambiausias Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ situaciją vertina atsargiai. Maskvos nuolaidumo priežastį leidinys aiškina [Putino] nenoru „prarasti veidą“. „Patirdama tarptautinį spaudimą, Maskva jau verčiau sutinka pritarti nepriklausomam [katastrofos] tyrimui negu rizikuoti būti apkaltintai“.
„Le Figaro“ taip pat pabrėžia, jog ir iki Boingo katastrofos Putinas kalbėjo apie „taikos siūlymus“, o dabar ir vėl kviečia konfliktuojančias puses sėsti prie derybų stalo.
JAV
Nors dauguma Vakarų žiniasklaidos priemonių jau kitą dieną po tragedijos puolė kritikuoti Rusiją ir jos prezidentą, laikraštis „The New York Times“ kurį laiką nuo kritikos susilaikė. Liepos 18 dieną leidinys pirmajame puslapyje paskelbė nuotrauką iš „Boingo“ žūties vietos, tačiau Rusijos adresu jokių kaltinimų nepareiškė. Žurnalistės Sabrinos Tavernis paskelbtas, siaubingų detalių nestokojantis tragedijos vietos aprašymas išplito daugelyje socialinių tinklų. Toliau plėtodamas šią temą leidinys atsargiai užsimena apie tai, jog priešlėktuvinė sistema „Buk“ „greičiausiai, buvo pagaminta Rusijoje“.
Ir tik liepos 22 dieną pasirodė pirmosios, vienaip ar kitaip paliečiančios Rusiją publikacijos. Vienas tų straipsnių pavadintas: „Putino nusikaltimas, Europos bailumas“. „Jis (Putinas – censor.net.ua past.) mobilizavo blogiausias jėgas, kokias tik buvo galima rasti regione. Jis pasitelkė plėšikus, vagis, prievartautojus bei vandalus ir pavertė juos pusiau karinėmis formuotėmis. […] Jis stebėjo, kaip degtine permirkusi šių padugnių armija siaubia visuomeninius pastatus, ligonines, mokyklas…“ Toliau pateikiami dar svaresni kaltinimai. Tarp jų – ir separatistų rėmimas lėšomis bei ginkluote, jų apmokymai, kaip naudoti raketų sistemas „žemė-oras“.
Laikraštis „Wall Street Journal“ rašo: „Iki Malaizijos lėktuvo katastrofos daug kas buvo linkę nepastebėti Rusijos nusikaltimų Ukrainoje. […] Tačiau daugiau jau negalima neigti Putino režimo prigimties. […] Tuo tarpu Kremliaus propagandinė mašina pateikia versiją, jog maištininkai rusų raketų neturėjo, nors turimi įrodymai šią versiją ir paneigia“.
Dėl „Boingo“ tragedijos Kremliaus žiniasklaida kaltina Ukrainą ir JAV, nors pasak Vakarų šalių vyriausybių pranešimų, sudužus lėktuvui, Rusija per sieną į savo teritoriją sugrąžino raketinę sistemą „SA-11“
Laikraštis „The Washington Post“ paskelbė kritišką, jei nepasakytume – pašaipų – straipsnį apie įvairias Rusijos gyventojų žurnalistams papasakotas lėktuvo žūties versijas.
„Jie skrido labai arti vienas kito, – sako moteris, sėdinti ant suolelio Maskvos parke ir rankų judesiais rodydama, kaip arti, jos manymu, skrido lėktuvai. – Ukrainiečių kariai norėjo numušti mūsų lėktuvą, bet štai kaip išėjo…“
Tai – viena versijų, kuri teigia, jog pradiniu taikiniu buvęs Rusijos prezidento lėktuvas.
Kitas žurnalisto pašnekovas išsako savąją versiją: „Daugelis liudininkų internete skelbė vaizdo įrašus ir sakė, jog lavonai buvo „nešvieži“, jog lėktuve buvę žmonės mirė gerokai seniau negu įvyko lėktuvo katastrofa“. Išlaikydamas publikacijos toną „The Washington Post“ priduria: „Pašnekovas atsisakė pasakyti savo pavardę, nes baiminosi, jog žurnalistas esąs amerikiečių šnipas“.
Leidinys „USA Today“ rašo: „Bet kuriuo atveju Putino palaikymo [Rusijoje] reitingas per pastaruosius šešrius metus gerokai išaugo ir ant euforiškos Sočio Olimpiados bei Krymo prijungimo bangos šiuo metu siekia rekordinius 83 nuošimčius. Tai savotiškas Putino rezervas Rusijoje. Tokiems duomenims bus nelengva pasikeisti, tačiau anksčiau ar vėliau Rusijos žmonės suvoks, jog rizikuoja atsidurti už pasaulio bendrijos ribų“.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas
Daugiau apie pasaulio žiniasklaidos reakciją į lėktuvo „Boeing MH-17“ žūtį skaitykite šioje Tiesos.lt publikacijoje: