Prancūzijos „nuosaikieji“ imamai slaptuose interviu duoda patarimų, kaip mušti nepaklusnias žmonas, pasisako už islamo viešpatavimą ir net rankų nukirtimą vagims.
Daugelis islamo plėtros Vakaruose gynėjų sako, kad reikia skatinti nuosaikųjį islamą, o su „radikaliuoju“ islamu reikia kovoti. Tačiau šiuo metu vienas prancūzų žurnalistas yra parašęs knygą „Prancūzijos islamo širdyje. Treji įsiskverbimo į 70 mečečių metai“ apie savo patirtį, kai jis trejus metus apsimetinėjo atsivertusiu musulmonu, ir apie įvairias savo įspūdžius, patirtus su „nuosaikiaisiais“ imamais. Jo knyga rodo, kad net šių imamų, nevykdžiusių veiklos nė vienoje iš vadinamųjų radikalių mečečių, „žiauriausi Korano nurodymai perduodami pažodžiui, bet dažnai su šypsena“.
Ką tai reiškia praktiškai? Žurnalistas Etjenas Delaršeras (Etienne Delarcher) teigia, kad šiems imamams aišku, jog „teokratija tebėra idealus režimas“. Jo knyga buvo išleista prisidengus slapyvardžiu, baiminantis atsakomųjų veiksmų, tačiau jis taip pat ir įrašinėjo savo pokalbius savo teiginiams įrodyti.
Šių imamų nuomonė turi ir praktinės reikšmės įsivaizduojant, kaip teoriškai vieną dieną turėtų veikti visuomenė Prancūzijoje.
„Paklausiau 15 religinių vadovų, ar vagims reikia nukirsti rankas. Keturiolika atsakė teigiamai. Kai kurie iš jų nebuvo entuziastingi, net jautėsi nepatogiai, tačiau galiausiai jie pasisakė už dieviškosios taisyklės taikymą“, – rašo Delaršeras.
Per trejus metus Delaršeras aplankė 70 skirtingų mečečių.
„Sąmoningai nesirinkau mečečių, kurios laikomos radikalizacijos centrais“, – teigė jis.
Moteris ir islamas
Pirmoje knygos dalyje Delaršeras daugiausia dėmesio skiria moterų ir islamo vaidmeniui Prancūzijos visuomenėje. Žurnalisto teigimu, imamai dalyvauja „nevaržomame patriarchato festivalyje“.
Pavyzdžiui, vienas taip vadinamas nuosaikus imamas įrašytame pokalbyje davė jam „santuokinių patarimų“. Imamas sakė, kad jei žmona nepaklūsta ir atkakliai nesilaiko vyro „patarimų“, „tada privalai ją mušti… bet ne į veidą, nes rizikuoji sulaužyti jai nosį arba išmušti akį ir būsi priverstas sumokėti“, – aiškino jis.
Delaršeras savo X profilyje paskelbė keletą jo padarytų įrašų su neįvardinamais asmenimis. Pavyzdžiui, viename vaizdo įraše, kuriame jis kalbasi su religiniu autoritetu Vilerbano Didžiojoje mečetėje, šis aiškina, kad žmona neturi teisės atsisakyti lytinių santykių su savo vyru.
„Vyras, jis turi poreikių lovoje. Tai gerai. Jūs, kaip moteris, nesakysite „ne“. Jei šiandien nėra priežasties, jums nėra menstruacijų, visiškai nėra nieko kito, tada negalite pasakyti „ne“. Ne, tai apie privalomą paklusnumą. Kodėl? Nes tai pagrįsta moterų pareigomis ir reikalavimais joms“, – sakė imamas.
Kitame vaizdo įraše jis rodo imamų, mečetėse ginančių smurtą šeimoje, rinkinį. Viename klipe imamas sako:
„Ji negali sakyti, kad neseka paskui savo vyrą. Jei ji nenori, tada jis gali „tai apskųsti“, kitaip tariant, mušti, pagąsdinti jas. Jis neturi jų žaloti. Galite jas mušti, kad pagąsdintumėte, bet negalite laužyti daiktų ar daryti ką nors, kas jas per daug sužeistų, tai labiau grasinimas ta prasme, kad jūs nebesikalbėsite vienas su kitu, bet jei tai tęsiasi, konfliktas tęsiasi, tada… jūs išsitraukiate sivaką, arba mažą vytelę, yra tokia maža vytelė. Tai mažutė vytelė. Taigi tai yra pagrasinimo gestas“.
Imamas kalba apie sivaką. Taip arabiškai vadinama plona, lanksti vytelė, kramtoma dantų higienai, bet taip pat gali būti naudojama ir moteriai mušti.
Islamas ir Prancūzija
Žurnalistas teigė, kad stebina skirtumas tarp dažnai malonaus, besišypsančio ir draugiško religinių autoritetų elgesio mečetėse ir to, ką jie sako privačiai.
„Tai niekada nebūna neapykantos kalba, išskyrus galbūt prieš homoseksualumą. Tai radikalumas, išsakytas maloniai“, – rašo jis.
Pažymėtina, kad šie kontroversiškesni teiginiai išsakomi privačiuose pokalbiuose ir nėra atvirai skelbiami per pamokslus.
„Viešasis diskursas yra daug labiau kontroliuojamas, nes visada gresia išsiuntimas“, – sakė jis. Pavyzdžiui, „prieš Respubliką nukreipti“ imamų pasisakymai gali susilaukti pasekmių, įskaitant saugumo tarnybų stebėjimą.
Žurnalisto teigimu, siunčiamos žinios prasme, kai su jais kalbama privačiai, nėra labai didelio skirtumo tarp radikaliųjų ir „nuosaikiųjų“ islamistų.
„Mes daug kalbame apie salafizmą ir islamistus, bet problemos esmė ta, kad islamas yra nereformuota religija. Ji nebuvo atnaujinta (…) Musulmonų brolijos, kuri atsidūrė taikiklyje, diskursas iš tikrųjų nėra radikalesnis nei tas, kuris yra paplitęs vadinamosiose nuosaikiose mečetėse“, – rašo jis savo knygoje.
Masinės imigracijos į Prancūziją kritikai dažnai atkreipdavo dėmesį į daugelio atvykėlių, ypač iš musulmoniškų kraštų, nešamus nusikaltimus ir netvarką. Tačiau kai kurie teigia, kad didesnę grėsmę kelia islamo vaidmuo formuojant pasaulietiškus Prancūzijos įsitikinimus.
„Nė vienas mano pašnekovas negynė sekuliarizmo… jie tikisi teokratinės sistemos atsiradimo. Kai vienas iš kalbintų imamų prieš „atsivertusįjį“ griežtai kritikuoja „Islamo valstybę“, bet jis iškart rekomenduoja „viduramžių knygą, kurioje šlovinamas džihadas ir kankinio mirtis“, – rašė Delaršeras.
Delaršeras neigia, kad jis yra islamofobas
Delaršeras neigia, kad jis ideologiškai šališkas arba kad už jo darbo slypi kokia nors islamofobija, ir tvirtina, kad stengėsi pateikti savo išvadas kiek įmanoma objektyviau ir tiesmukiškiau. Jis taip pat sako, kad savo knygoje stengėsi vengti sensacionalizmo, o tik stengėsi pateikti įrodymus.
Jis tvirtina, kad Prancūzijos žurnalistai islamą traktuoja labai paviršutiniškai, nes Delaršeras anksčiau dirbo transliacijų žurnalistu viename Prancūzijos televizijos tinkle. Pavyzdžiui, žurnalistai nepaprastai ilgai koncentruojasi į burkinius (visą kūną, išskyrus veidą, padus ir delnus dengiančius moterų maudymosi kostiumus, red.), bet nepateikia jokių sisteminių įžvalgų apie islamą, o vietoje to sutelkia dėmesį į bet kokius galimus rasti sensacingus elementus, kad sukurtų naujienų reportažą.
Prancūzų žurnalistika siūlo „labai paviršutinišką islamo traktavimą žiniasklaidoje, ypač audiovizualinėje žiniasklaidoje. Ją tvarko redaktoriai, o ne lauko žurnalistai. Pavyzdžiui, ištisas savaites praleidome užsiimdami burkiniais, nors tai anekdotinis, nevertas dėmesio reiškinys.“
Kai kurios mečetės jau sureagavo į knygą. Viena, esanti Vilerbane, pareiškė: „Ronos mečečių taryba (CMR) iškilmingai ginčija, kad įgaliotieji mečetės imamai galėjo pareikšti vienam iš jų priskirtas pastabas“, – rašo Saphir naujienų svetainė, kuri pasakoja bendruomenės naujienas musulmonams; Tačiau filosofas Fakeras Koršanas (Faker Korchane), islamo žinovas Prancūzijoje, sakė neabejojantis knygoje pateiktų pastabų, dažnai paremtų garso įrašais, teisingumu.
Tyrimas gali sukelti klausimų apie nuosaikaus islamo vaidmenį visoje Europoje. Pavyzdžiui, visoje Vokietijoje atidaromi musulmonų vaikų darželiai, daugelis jų netgi remiami ekstremistinėmis pažiūromis garsėjančių organizacijų. Nors šios iniciatyvos yra garbinamos dėl „įvairovės ir įtraukties“, galiausiai daugelis šių institucijų galės skelbti žinią, labai prieštaraujančią liberalių šalių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija ir kitos Vakarų šalys, vyraujančiai nuomonei, kai kalbama apie moterų teises ir gėjų bei lesbiečių teises.
Šaltinis: Remix News